Pasaulyje COVID-19 aukų skaičius viršijo 150 tūkst., D. Trumpas kaltina Kiniją slėpimu

COVID-19 aukų skaičius ženkliai padidėjo Jungtinėse Valstijose ir smarkiai paveiktoje Vakarų Europoje, bet didėjantys užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai Afrikoje rodo, kad keliaudamas per pasaulį virusas neaplenkia jokio žemyno.

Daugiau kaip pusei žmonijos – 4,5 mlrd. žmonių – liepta neiti iš namų, daugėjant įrodymų, kad socialinio atstumo priemonės padeda lėtinti pandemiją.

Tačiau daugelis nerimauja dėl to, kada ir kaip bus švelninami ribojimai siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką, kuriai labai skaudžiai smogė tai, ką Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pavadino „Didžiuoju uždarymu“.

2,2 mln. užsikrėtimo atvejų 

193 šalyse ir teritorijose pranešta apie daugiau kaip 2,2 mln. COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP renkami vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.

Šie skaičiai tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.

Pavyzdžiui, naujas Stanfordo universiteto tyrimas, kurio metu buvo tiriami Silicio slėnio gyventojų antikūnai prieš virusą, rodo, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra bent 50 kartų didesnis už oficialųjį.

Kasdien pasaulyje užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius išlieka didelis, didesnis nei 8,8 tūkstančio. Iš daugiau kaip 154 tūkst. mirties atvejų, patvirtintų nuo pandemijos pradžios, 36 773 užregistruoti Jungtinėse Valstijose, 22 745 – Italijoje, 19 478 – Ispanijoje, 18 681 – Prancūzijoje.

Vis didesnį pavojų šalims, kurioms šiuo metu tenka mažesnis dėmesys, iliustruoja penktadienio pranešimas, kad Afrikoje užregistruotų mirties atvejų skaičius pasiekė 1 tūkstantį.

Tuo tarpu Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnybos penktadienį staiga patikslino koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičių. Jis buvo padidintas 50 procentų: 1 290 atvejų iki naujo bendro skaičiaus 3 869.

Patikslinimas smarkiai – iki 4 632 – padidino ir bendrą visoje šalyje patvirtintų mirties atvejų skaičių.

Uhano tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota. Nurodomos kelios priežastys, viena jų yra ta, kad miesto medikai protrūkio pradžioje buvo pernelyg apkrauti darbu.

D. Trumpas, kuris ir pats buvo kaltinamas pernelyg lėta reakcija į koronaviruso grėsmę, pareiškė įtarimą, kad Pekino skaičiai vis tiek nėra tikslūs.

„Jis yra daug didesnis nei tai ir daug didesnis nei JAV“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Įrodymų D. Trumpas nepateikė, bet pastarosiomis dienomis Pekinas buvo vis labiau spaudžiamas atvirai paskelbti, kaip buvo dorojamasi su pradiniu COVID-19 protrūkiu.

JAV žiniasklaida reiškė įtarimus, kad virusas atsirado ne Ugano laukinių gyvūnų ir jūros gėrybių turguje, bet prastai tvarkomoje tyrimų įstaigoje netoliese, kur studijuojami su šikšnosparniais susijusių ligų sukėlėjai, įskaitant koronavirusus.

Lyderiai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje taip pat kėlė klausimų dėl Kinijos veiksmų bandant suvaldyti krizę. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, jog būtų „naivu galvoti“, kad Pekinas gerai tvarkėsi su pandemija.

Kinija penktadienį paneigė, kad dangstė savo koronaviruso protrūkio mastą.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas pripažino, kad iš dalies dėl spartaus viruso plitimo buvo suskaičiuoti ne visi COVID-19 atvejai, bet pridūrė, kad „niekada nebuvo jokio slėpimo, ir mes niekada neleistume nieko slėpti“.

Gyvybės ir mirties pusiausvyra

Visame pasaulyje vyriausybės karštligiškai sprendžia klausimą, kada reikėtų atšaukti ribojimus, siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbią pusiausvyrą tarp poreikio atgaivinti įšaldytas ekonomikas ir būtinybės užkirsti kelią antrai mirtinai pavojingo viruso bangai.

Vokietija tapo dar viena šalimi, paskelbusia planus atšaukti kai kuriuos suvaržymus, užsibrėždama nelengvą užduotį – atgaivinti ekonomiką nesukeliant naujos užsikrėtimo atvejų bangos.

Vokiečių vyriausybė neseniai paskelbė, kad šalyje epidemija „suvaldyta“, ir pareiškė, jog kai kurioms nedidelėms parduotuvėms pirmadienį bus leista atsidaryti, o daliai vaikų – artimiausiomis savaitėmis sugrįžti į mokyklas.

Sergamumo lygis yra „smarkiai sumažėjęs“, penktadienį pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Šveicarija, Danija ir Suomija taip pat palaipsniui atidaro parduotuves bei mokyklas, ir net labai nukentėjusioje Italijoje žmonės pradėjo išeiti iš karantino: Venecijos gyventojai buvo pastebėti vaikščiojantys palei tylius kanalus be mieste įprastų turistų minių.

Tačiau Japonija, Didžioji Britanija ir Meksika išplėtė įvestus suvaržymus.

Tuo metu Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius perkopė 32 tūkst., o prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, jog „epidemijos plitimo rizika lieka didelė ne tik Maskvoje, bet ir daugelyje kitų Rusijos regionų“.

Jungtinėse Valstijose susiklostė dar sudėtingesnė padėtis.

D. Trumpas, kurio galimybė būti perrinktam lapkritį galėtų priklausyti nuo to, kaip greitai gyvenimas JAV sugrįš į įprastas vėžes, regis, išreiškė palaikymą tam tikrose valstijose surengtiems protestams prieš nurodymus likti namuose. Vis tik prezidentas oficialiai paliko gubernatoriams teisę spręsti, kada būtų tinkamiausia atšaukti karantiną.

Floridos gubernatorius, artimas D. Trumpo bendražygis, uždegė žalią šviesą dalies paplūdimių ir parkų atidarymui.

Tačiau Niujorko valstijos, kur Niujorko miestas šiuo metu yra didžiausias viruso židinys pasaulyje, gubernatorius Andrew Cuomo pratęsė karantiną iki gegužės 15 dienos, kaltindamas valstybės vadovą neprisidedant prie pastangų atlikti daugiau tyrimų dėl COVID-19.

Pažeidžiamos ekonomikos

Taip pat pradeda aiškėti pandemijos neigiami padariniai ekonomikoms.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos BVP pirmąjį ketvirtį sumažėjo 6,8 procento – tai yra pirmasis šalies ekonomikos susitraukimas nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai buvo pradėta skelbti ketvirčių augimo rodiklius.

Karantino priemonės taip pat pradėjo kenkti kai kurioms pasaulio pažeidžiamiausioms ekonomikoms.

TVF ir Pasaulio bankas pareiškė, jog su pandemija kovojančiai Afrikai reikalingi papildomi 44 mlrd. dolerių (40,5 mlrd. eurų), nepaisant to, kad daugeliui šio žemyno šalių buvo įšaldyta prievolė grąžinti skolas ir buvo pažadėta suteikti joms didžiulę paramą.

TVF taip pat perspėjo, kad virusas gali sukelti dar vieną „prarastą dešimtmetį“ Lotynų Amerikoje, ir nurodė, kad skolų moratoriumai nėra pakankama parama.

Tuo metu Vašingtone D. Trumpo administracija paskelbė apie dar vieną 19 mlrd. (17,5 mlrd. eurų) paramos paketą ūkininkams, susidūrusiems su didžiuliais maisto vartojimo pokyčiais, visoje šalyje užsidarius mokykloms ir restoranams.

Maždaug 3 mlrd. dolerių skirti pieno produktų ir prekių, kuriuos ūkininkai naikina negalėdami pristatyti jų maisto perdirbėjams, supirkimui.

Tuo tarpu Iranas leido kai kurioms sostinės ir aplinkinių miestelių įmonėms šeštadienį atsidaryti po kelių savaičių trukusio karantino, kuriuo siekiama suvaldyti didžiausią koronaviruso protrūkį Artimuosiuose Rytuose.

Sporto salės, restoranai, prekybos centrai ir didysis Teherano turgus liks uždaryti. Savo durų kol kas neatvers ir mečetės, taip pat toliau galios viešų susibūrimų draudimas.