Nobelio taika perskėlė Europos Sąjungą

Antrą šimtmetį skaičiuojanti Nobelio taikos premija šįmet bus teikiama ypatingomis sąlygomis. Oslas, kuriame jau šį pirmadienį įvyks iškilminga ceremonija, pasitelkė ypatingas saugumo priemones. Ir ne vien dėlto, kad atsiimti vieno garbingiausių pasaulyje apdovanojimų į Norvegijos sostinę kviečiami visi ES šalių vadovai. Norvegai baiminasi neramumų, kuriuos gali išprovokuoti jau pats faktas, kad šiųmetė taikos laureatė - ES. Tai jau suskaldė pačią sąjungą. Šešių šalių lyderiai pareiškė nedalyvausiantys Nobelio taikos premijos teikimo iškilmėse. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės tarp jų nėra - ji ruošiasi kelionei į Oslą.

Sustiprinta apsauga

Šengeno erdvei priklausanti Norvegija nuo gruodžio 3-iosios laikinai atnaujino pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų. Tai papildoma saugumo priemonė, kurios imamasi rengiantis Nobelio taikos premijos teikimo ceremonijai. Šis apdovanojimas šiemet skirtas Europos Sąjungai.

Norvegijos teisėsaugininkai informavo, kad vidaus sienų kontrolė bus vykdoma iki ateinančio trečiadienio.

Manoma, kad tai leis tinkamai užtikrinti viešąją tvarką bei užkirsti kelią galimiems neramumams Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijos metu ir po jos.

Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Atnaujinus vidaus sienos kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Norvegiją, šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą - piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.

Lyderiai atsisakė

Į pirmadienį vyksiančią premijų teikimo ceremoniją atvykti atsisakė šeši ES lyderiai.

Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas ir Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas patvirtino neatvyksiantys. Pasirodyti neketina ir keturi Norvegijos ministrai.

Politologo Rolando Paulausko teigimu, pirmieji Didžiosios Britanijos žingsniai išeiti iš Sąjungos jau daromi.

„D. Kameronas jau oficialiai pareiškė, kad organizuos referendumą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Bet kuriuo atveju, ryškėja tendencija, kad Jungtinė Karalystė nebenori būti ES dalimi”, - patikino politologas.

Juokinga taika

Europos Sąjungai šių metų premiją Nobelio komitetas skyrė už tai, kad ji į Antrojo pasaulinio karo suskaldytą žemyną atnešė daugiau kaip pusę amžiaus trunkančią taiką. Šis sprendimas sutiktas ir pagyromis, ir pajuoka. Nors stebėti ceremonijos, kaip ES bus įteikiama Nobelio taikos premija, atvyks 18 ES narių lyderių, R.Paulauskui visa istorija skamba juokingai.

„Taikos premija teikiama dariniui, kuris prieš dešimtmetį subombordavo Jugoslaviją. Dėl to motyvacija, kad premija teikiama už tai, kad Europoje nebuvo karo jau pusšimtį metų, yra labai juokinga”, - ironizavo R. Paulauskas.

Lietuva džiaugiasi

Tuo tarpu Lietuvos galva D. Grybauskaitė džiaugiasi turėdama galimybę vykti į Nobelio premijų ceremoniją. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra svarbus Lietuvos žmonėms, taikiai iškovojusiems nepriklausomybę.

Pasak R. Paulausko, Lietuvos pozicija ES visada buvo apibrėžiama dviem paprastais žodžiais: „Ko pageidausit?” ir nėra čia kuo stebėtis.

Politologo teigimu, variantai yra du: arba ES eina tuo keliu, kuriuo dabar eina, stiprindama šį darinį kaip valstybę, arba ji tiesiog subyra.

„Ir suprantama, kad Europos biurokratai pasirinko valstybinio darinio kūrimą ir Nobelio taikos premija yra teikiama būtent šiais motyvais, stiprinant Europos, kaip vieningos valstybės, idėją”, - konstatavo R. Paulauskas.