Netradiciniai netuokiami

Prancūzijos Arkango miesto merijos pareigūnai protestuodami atsisako registruoti bet kokias santuokas, netgi jei jos yra tradicinės, o nuotaka dėvi suknelę. Taip sabotuojamas liūdnai pagarsėjęs įstatymas, kuriuo įteisinamos homoseksualistų „santuokos“ ir kurį pasirašė šalies prezidentas.

Skandalas kilo tuomet, kai minėta merija gavo dviejų homoseksualistų - Gi Espelio Marteno (Guy Espel-Martin) ir Žano Mišelio Martano (Jean-Michel Martan) - pareiškimą, esą šiedu veikėjai kartu gyvena jau 16 metų ir pageidauja susituokti pagal naujausio įstatymo suteikiamas galimybes. Abu homoseksualistai televizijai prisipažino balsavę už socialistą Fransua Olandą (Francois Hollande), nes šis žadėjo legalizuoti vienos lyties asmenų santuokas.

Kai tik šis įstatymas, kuriuo leidžiama ne tik tuoktis homoseksualistams, bet ir įsivaikinti vaikus, įsigaliojo, o Monpeljė buvo surengtos pirmosios tokios „vestuvės“ (Monpeljė miesto merė paskelbė Vinsentą Oteną (Vincent Autin) ir Bruną Boilo (Bruno Boileau) „vyru ir vyru“, dalyvaujant šimtams iškilmių svečių, pasaulio žiniasklaidos atstovams ir tvarką prižiūrintiems policijos pareigūnams), homoseksualistai iš Arkango taip pat nusprendė pasekti šiuo pavyzdžiu.

Tačiau Arkango meras Žanas Mišelis Kolo (Jean-Michel Colo) išlieka principingas ir tvirtas: „Tai prieštarauja mano religinėms ir kultūrinėms vertybėms, tai prieš gamtos dėsnius, tai kaukių balius, kuriame aš nedalyvausiu“.

Žinoma, homoseksualistai, kurių pusėje ir dabartinė Prancūzijos valdžia, puolė grasinti. „Mes pasiryžę kreiptis netgi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mums skambina, palaiko, kaip išeitį siūlo užsiregistruoti kitame mieste“, - postringavo vienas būsimųjų „sutuoktinių“ Ž. M. Martanas.

Iš tiesų, gretimuose miesteliuose, tokiuose kaip Biaricė, panašias santuokas mielai registruoja, tačiau Arkango meras yra dešiniųjų pažiūrų, kaip ir visi šeši jo pavaduotojai, o pagal įstatymą tik jie gali įtvirtinti tokius santykius. Todėl čia homoseksualistų santuokos yra nepageidautinos.

„Aš nesu homofobas - kiekvienas turi teisę daryti viską, ką tik nori savo lovoje, už uždarų durų, tačiau viešo pasityčiojimo aš nepakęsiu“, - akcentuoja Arkango meras Ž. M. Kolo.

Už tokį akibrokštą dabar merui gresia nemenka bausmė. Atsisakiusiems registruoti homoseksualistų „santuokas“ gresia kalėjimas iki 3 metų ir baudos iki 75 tūkst. eurų. Tačiau Ž. M. Kolo teigia žinantis, kuo rizikuoja.

Arkange ir jo apylinkėse gyvena apie trys tūkstančiai žmonių. Protestuoja jie retai, pastarąjį kartą tai nutiko Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikais. Tada vietos gyventojai vieningai užstojo vyskupą, atsisakiusį melstis už karalių. Dabar visa miestelio bendruomenė vieningai palaiko merą, nutarusį Arkangą padaryti paskutiniąja neįveikiama tvirtove ginant tradicines šeimos vertybes.

Arkango miesto vadovą palaikė ir Prancūzijos organizacija „Merai už vaikų teises“, gyvuojanti jau daugiau nei 10 metų ir turinti apie 20 tūkst. aktyvių narių. Jie jau pradėjo rinkti lėšas, kad sumokėtų galimą baudą. Juk Prancūzijos vidaus reikalų ministras savo poziciją pareiškė aiškiai: visi, kurie nesilaikys šio prieštaringai vertinamo įstatymo, bus griežtai nubausti. Tuo metu Arkango meras sulaukė jau sekėjų - neseniai Mesanžero miestelio valdininkai taip pat pareiškė, kad neketina vykdyti prezidento pasirašyto įstatymo.