Pasak turko, nurodymą šauti į popiežių davė Vatikano sekretorius, kardinolas Agostinas Kasarolis (Agostino Casaroli).
"Man buvo liepta ne nužudyti, o sužeisti popiečių. Jie sakė: "Nešauk į galvą ir į širdį", - pasakojo turkas. M. A. Agdža taip pat sakė, kad ginklui įsigyti iš Vatikano gavo 50 tūkst. JAV dolerių, o jo sulaikymas buvęs sąmokslo dalis.
Į Joną Paulių II pasikėsinęs vyras anksčiau tikino turįs ryšių su Palestinos maištininkais, o vėliau tvirtino, kad jį pasamdė Bulgarijos specialiosios tarnybos.
Svarbu pažymėti, kad M. A. Agdža jokių įrodymų, galinčių patvirtinti dažnai absurdiškus jo teiginius, neturi, ir versijas, kas užsakė nusikaltimą, nuolat keičia.
M. A. Agdža šovė į Joną Paulių II Švento Petro aikštėje Romoje 1981 metų gegužės 13 dieną. Popiežius buvo sunkiai sužeistas. M. A. Agdža 19 metų išbuvo Italijos kalėjime už pasikėsinimą nužudyti popiežių, o vėliau 10 metų praleido Turkijos kalėjime už ankstesnę laikraščio redaktoriaus žmogžudystę. M. A. Agdžos motyvai nužudyti popiežių kol kas lieka neaiškūs, nors kai jis buvo sulaikytas, tvirtino veikęs vienas.
1983 metais popiežius Jonas Paulius II po susitikimo su jį nužudyti bandžiusiu turku pareiškė jam atleidžiąs.
Rašyti komentarą