Krymas: konfliktas pereina į "karinę stadiją"

Atnaujinta 19.10 val.

Antradienį per išpuolį ukrainiečių karinėje bazėje Krymo pagrindiniame Simferopolio mieste žuvo kariškis, remdamasi kariuomenės atstovu skelbia "Reuters". Telefonu "Reuters" iš Krymo Vladislavas Selezniovas sakė, kad nuo sužalojimų mirė vienas kariškis. Antras karys kapitonas buvo sužeistas.

Kryme šiuo metu vyksta parodomasis Ukrainos karinių objektų užėmimas – skelbiama, jog Rusijos kariai naudoja ir šaunamuosius ginklus, vienas karys nušautas. Vakarų palaikomas Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“

„Konfliktas pereina iš politinės į karinę stadiją“, – sakė A.Jaceniukas neiliniame vyriausybės susirinkime. - Rusų kariai pradėjo šaudyti į Ukrainos kariškius, o tai yra karo nusikaltimas“.

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, per rusų karių ataką žuvo vienas karys, kitas sužeistas. Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas nurodė, kad incidentas įvyko Simferopolyje.

Kitas šaltinis, kaip nurodoma tinklalapyje www.unian.net, pranešė, kad buvo atakuotas Ukrainos karinės topografijos ir navigacijos centras, kur buvo nukautas vienas ukrainiečių karys.

„Mūsų šaltiniai pranešė, kad be vieno sužeisto, yra ir vienas žuvęs ukrainiečių kariškis per šturmą Simferopolyje. Šią žūtį patvirtino trys skirtingi šaltiniai", - parašė socialiniame tinkle „Facebook“ šio centro vadovas Dmytro Tymčiukas.

Anksčiau skelbta apie sužeistąjį. „Vienas ukrainiečių karys sužeistas į kaklą ir raktikaulį. Dabar mes užsibarikadavome antrajame aukšte. Štabas užimtas, vadas suimtas. Jie nori, kad mes sudėtume ginklus, bet mes nepasiduodame“, - nurodė karys.

„Mus atakuoja. Mūsų čia yra apie 10-15, yra ir moterų, - sakė kitas karys televizijos Penktajam kanalui. - Vienas mūsų karininkas sužeistas per ataką, įdrėkstas kaklas ir ranka“.

Tokią informaciją Ukrainos gynybos ministerijai perdavė ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas, skelbia glavcom.ua.

Kaip teigia S. Gaidukas, vienam pareigūnui Simferopolyje buvo dvejose vietose sužeista koja, jis gydomas ligoninėje. Daugėja pareigūnų pagrobimo atvejų – iš penkių pareigūnų du pavyko susigrąžinti, tačiau trys ir toliau lieka vadinamosios Krymo savigynos kovotojų rankose.

Skelbiama apie vandalizmo atvejus karinėse ligoninėse – pranešama apie tris bandymus įsiveržti jėga. Ligonėse šiuo metu yra iki 65 veteranų ir asmenų, iki pensijos tarnavusių Ukrainos ginkluotuose pajėgose.

„Po referendumo fiksuojamas Rusijos karių veiklos suaktyvėjimas. Kariai apsilankė visuose iki vieno Krymo kariniuose objektuose: pradedant nuo vyresniųjų vadų iki pačių aukščiausiųjų. Tikslas – destabilizuoti padėtį. Raginama duoti priesaiką naujai valdžiai, reikalaujama atlikti inventorizaciją, šantažuojama ir grasinama. Vadai provokacijoms nepasiduoda, vienintelis atsakas į šantažą – mes ištikimi Ukrainai“, - pareiškė S. Gaidukas.

Atnaujinta 15 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "įtikinamu" pavadino Kryme vykusį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Balsavimas vyko demokratiškai, pagal tarptautinės teisės normas, pareiškė jis antradienį savo kalboje Kremliuje. Prezidento kalbą ne kartą pertraukė audringi plojimai.

V. Putinas Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio prisijungimą prie Rusijos Federacijos lygino su Vokietijos susivienijimu. Rusija tada, priešingai nei kai kurios kitos šalys, pritarė vokiečių tautos valiai būti vieningai, kalbėjo jis. Dabar esą Vakarai turi sutikti su "vienybės atkūrimu" Rusijoje. "Aš neabejoju, kad vokiečiai mus parems", - pabrėžė prezidentas.

V. Putinas paskelbė, kad Kryme bus įteisintos trys lygiavertės kalbos - rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių. Krymas yra neatskiriama Rusijos dalis, teigė jis.

Anot V. Putino, Nikitos Chruščiovo sprendimas 1954-aisiais atiduoti Krymą Ukrainai buvo istorinė klaida. Šis susitarimas esą buvo priimtas "koridoriuose", nepaisant tuometinės konstitucijos. Žmonėms Kryme esą su tuo teliko susitaikyti.

Ukrainoje nėra teisėtos valdžios, savo kalboje pažymėjo V. Putinas. Pastarasis valdžios pakeitimas esą buvo pučas, vykęs kartu su žudymais ir terorizmu. Tarp naujų jėgų, pasak prezidento, yra fašistų, Rusijos priešų ir antisemitų. Naujieji vadovai esą pirmiausiai ėmėsi diskriminuoti mažumas šalyje.

"Mes nenorime Ukrainos skilimo, mums to nereikia", - toliau dėstė V. Putinas. Krymas turi didžiulę strateginę reikšmę regionui, kuriam skubiai reikia stabilumo. "Šis stabilumas gali būti tik rusiškas stabilumas", - akcentavo prezidentas.

Jis dar kartą atmetė Vakarų kaltinimus, kad Kryme nusižengta tarptautinei teisei. Tačiau V. Putinas pirmą kartą pripažino, kad pusiasalyje padidino karių skaičių. "Taip, mes sustiprinome savo pajėgas", - sakė jis. Tačiau tai padaryta neperžengiant leidžiamo dislokuoti Rusijos Juodosios jūros flotilės kareivių skaičiaus - ir todėl legalu.

V. Putinas padėkojo ukrainiečių kariams Kryme, kad "jie nesusitepė rankų krauju". Jis gyrė kareivius, kad jie visą laikė elgėsi ramiai. V. Putino duomenimis, Kryme jų yra 22 000.

Anot V. Putino, pasibaigus Šaltajam karui, planetoje netapo saugiau. "Mūsų kaimynė JAV vadovaujasi tik stipresniojo teise", - sakė jis. Taip esą 1999-aisiais buvo Jugoslavijoje. Ten ant sostinės Belgrado krito bombos, prasidėjo intervencija. Buvo bombarduota ir Libija, nors tam nebuvo tarptautinio sprendimo.

Atnaujinta 13.10 val.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas informavo, kad "Didžiojo aštuoneto" (G-8) šalių vadovai nusprendė suspenduoti Rusijos narystę elitiniame tarpvyriausybiniame forume, rašo AP.

Šį sprendimą ministras pranešė interviu Prancūzijos "Europe-1" radijui.

"Kalbant apie G-8, mes nusprendėme suspenduoti Rusijos narystę, likusios septynios šalys susivienys be Rusijos".

Visų septynių šalių lyderiai nutraukė pasiruošimą dalyvauti G-8 susitikime Sočyje birželio mėnesį.

Atnaujinta 12.00 val.

Maskva skyrė Krymo vyriausybei 415 mln. JAV dolerių finansinę paramą. Manoma, kad tai bus tik viena iš daugelio pagalbos regionui, sekmadienį balsavusiam už prisijungimą prie Rusijos, paketų. Apie tai rašo laikraštis "The Guardian".

Atkirstam nuo žemyninės Ukrainos, patikimos apdirbamosios pramonės neturinčiam ir labai priklausomam nuo turizmo sezonų Krymui gali kilti sunkumų išsilaikyti be pagalbos iš Kijevo. Daugelis sekmadienį balsavusiųjų už susijungimą su Rusija išreiškė susierzinimą dėl du dešimtmečius trukusio politinio ir ekonominio Kijevo aplaidumo.

"Valdant Rusijai situacija turi pasikeisti. Norime gyventi kaip žmonės", - kalbėjo vienas iš referendumo Simferopolyje dalyvių, panoręs likti anonimu.

Maskva jau dabar mato, kad jai tokie regiono lūkesčiai gali nemažai kainuoti, todėl daugelis krymiečių gali reikšti nusivylimą.

Tuo atveju, jei Rusija parodytų dosnumą, kaip, pavyzdžiui, Sočio atveju, kai, investavus apie 49,8 mlrd. JAV dolerių, miestas buvo pertvarkytas iš pagrindų, tai gali išgelbėti pusiasalį.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pažadėjo nutiesti 4,83 km ilgio tiltą, sujungsiantį Krymą su Rusija ties Kerčės sąsiauriu.

Atnaujinta 11.00 val.

Naujasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas nesiekia narystės NATO, praneša "Reuters".

"Klausimas dėl narystės Aljanse nėra įtrauktas į darbotvarkę", - vietinės televizijos transliacijos metu pranešė premjeras.

Ukrainos vyriausybės vadovas taip pat informavo apie valdžios pasiryžimą nuginkluoti visas neoficialias grupes šalyje, neatsižvelgiant į jų politinę priklausomybę ar simpatijas.

Ukrainos Krymo pusiasalį kontroliuojanti Rusija naująją Kijevo valdžią apkaltino antirusiškos politikos vykdymu ir rusakalbių piliečių persekiojimu. Anot Kremliaus pareigūnų, Rusija pasilieka teisę "ginti" rusakalbius rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose.

Atnaujinta 09.10 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai informavo šalies parlamentą apie Krymo prašymą prisijungti prie Rusijos Federacijos, pranešė BBC.

Anot ekspertų, tai pirmasis teisinis žingsnis perimant pusiasalio teritorinę kontrolę. Pirmadienį V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo pripažino Krymo nepriklausomybę.

Antradienį, 13 val. Lietuvos laiku, Kremliaus vadovas oficialiai kreipsis į abiejų Rusijos parlamento rūmų deputatus dėl Krymo klausimo. Manoma, kad po kalbos V. Putinas ir Krymo parlamento vadovas Vladimiras Konstantinovas pasirašys susitarimą dėl pusiasalio "tapimo Rusijos Federacijos dalimi".

ELTA primena, kad prorusiškai nusiteikę ginkluoti asmenys faktinę Krymo kontrolę perėmė vasario mėnesį, tačiau Rusija kategoriškai neigia įvedusi karius į Ukrainai priklausantį pusiasalį. Kovo 16 dieną Kryme vykusio referendumo metu 97 proc. atėjusių balsuoti pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, tačiau Ukrainos ir Vakarų šalių vyriausybės atsisakė pripažinti plebiscito teisėtumą.

Atnaujinta 08.35 val.

Aukšto rango Japonijos vyriausybės pareigūnas pranešė, kad Tokijas laikinai nutrauks bevizio ir investicijų režimo derybas su Rusija, rašo "Reuters".

Anot vyriausybės kabineto sekretoriaus Jošihido Sugos (Yoshihide Suga), Japonija prisidės prie Vakarų šalių sankcijų prieš Rusiją, nes ši pripažino Krymo pusiasalio referendumą teisėtu.

"Japonijos vyriausybė nepripažįsta Krymo referendumo, - sakė J. Suga. - Krymo pusiasalio nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą".

ELTA primena, kad kovo 16 d. referendume daugiau kaip 96 proc. atėjusių balsuoti Krymo gyventojų nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos, o kovo 17 d. Krymo parlamentas formaliai kreipėsi į Maskvą, prašydamas tapti Rusijos Federacijos dalimi.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Krymo klausimo kreipsis į Valstybinę Dūmą, prieš šiai balsuojant dėl pusiasalio priėmimo į Rusijos sudėtį.