Kodėl Kazachstane nesikeičia prezidentas

Stebėti Kazachstane balandžio 28 d. vykusių prezidento rinkimų šios šalies centrinės rinkimų komisijos kvietimu buvo nuvykęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Be to, Seimo valdyba į Astaną komandiravo Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės narį Gediminą Jakavonį.

Vėl perrinktas Kazachstano prezidentas 74 metų Nursultanas Nazarbajevas šalį valdo nuo 1989 m. Prezidentas visuotiniuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Šias pareigas N.Nazarbajevas eina nuo 1990 m. Kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį jam netaikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos didelės galios, jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus įstatymus.

Vykdomoji valdžia Kazachstane priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, įstatymų leidžiamoji - dvejų rūmų parlamentui. Žemieji rūmai turi 77 narius, Aukštieji - 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir šešerius metus.

Prezidento rinkimai šalyje turėjo vykti tik kitais metais, tačiau panašiu metu numatyta rinkti ir parlamentą. Oficiali šalies pozicija: valdžia nori išvengti dvejų rinkimų naštos, todėl prezidento rinkimai paskelbti metais anksčiau.

Kazachstanas dažniausiai kaltinamas tuo, kad šalyje esą nėra demokratijos, o rinkimai tėra formalumas. Tačiau Z.Vaigauskas taip tvirtinti negalėtų: „Sakyti, kad rinkimai ten nesąžiningi ar viskas suklastota, tikrai būtų neteisinga. Pirmiausia reikia atsižvelgti į Kazachstano specifiką, kaip šalis vystosi ir pan. Dabartinis šalies prezidentas tikrai turi labai didelį autoritetą tiek tarp paprastų žmonių, tiek tarp vadovų. Tai nulėmė ne tiek ilgi valdymo metai ar „tvirta ranka“, kiek paties Kazachstano pasiekimai, o jie yra akivaizdūs - pradedant ekonomika, baigiant nacionaliniais santykiais.“

Jam antrina ir parlamentaras G.Jakavonis: „Toje šalyje jaučiasi, kad jie turi ilgalaikę valstybės vystymosi strategiją, kuri nuosekliai įgyvendinama. Čia mes galime galvoti ką norime, bet tai taip pat yra N.Nazarbajevo nuopelnas ir žmonės ten tikrai jį myli. Pažiūrėkime į jų sostinę Astaną, kuri yra naujai pastatytas miestas. Net buvęs JAV ambasadorius šį miestą pavadino „kosmosu“ - dykumoje pastatyta moderniausia sostinė, viskas paremta naujausiomis technologijomis, statė geriausi pasaulio architektai... Žinoma, toje šalyje po kojomis yra visa Mendelejevo lentelė, tačiau kazachai sugeba savo naudingas iškasenas protingai panaudoti tiek valstybei, tiek savo žmonėms.“

Z.Vaigauskas teigia nepastebėjęs, kad Kazachstane būtų įsitvirtinusi diktatūra. „Nėra taip, kad valdžia su kariuomenės ar policijos pagalba dorotųsi su opozicija - tokių dalykų ten nėra, - teigia pašnekovas. - Tokius rinkimų rezultatus nulėmė tai, kad dabartinė šalies valdžia tikrai yra labai stipriai palaikoma gyventojų, tuo įsitikinau pats. Kazachstane nėra taip, kad visi šalies turtai būtų sukoncentruoti labai siauros žmonių grupelės rankose, kas sukurtų didelę socialinę atskirtį. Be to, šalyje nėra ir nacionalinių problemų su kitų tautų piliečiais, nors šalis yra daugiatautė.“

G.Jakavonis vardija dabartinio prezidento sėkmės priežastis: „Tai, žinoma, žmonėms patraukli asmenybė, tačiau pažiūrėkime, kas yra jam už nugaros - faktiškai visa šalies Mokslų akademija, kuri ir formuoja tą ilgalaikę valstybės strategiją, mąstydama gerokai į priekį, juolab kad dabar pasaulyje krenta žaliavų kainos. Todėl reikia kalbėti ne vien apie N.Nazarbajevą, bet ir apie visą jo komandą. O jo komanda ir yra mokslininkai, strategai, žmonės, kurie galvoja apie valstybės ateitį.“

Pasak Z.Vaigausko, nors Kazachstano prezidentas „yra stabilus, tačiau vyriausybės nuolat keičiasi“: „Negalima pasakyti, kad vyriausybės ar parlamento nariai visada būtų tie patys. Valdžioje aukščiausiuose postuose yra labai daug jaunų žmonių, daug dėmesio skiriama įvairioms mokymo programoms, atsidarė daug aukštųjų mokyklų ir pan. Visi šalies pareigūnai puikiai moka anglų kalbą, tačiau šalyje ne mažiau svarbi ir rusų kalba greta kazachų.“

„Vakariečiai ar mūsų politikai dažnai sako, kad štai jau penkta N.Nazarbajevo kadencija, jis darosi panašus į Brežnevą, pasenęs ir pan., - sako G.Jakavonis. - Man neįdomu, kas ir ką sako, bet renka juk N.Nazarbajevą Kazachstano žmonės. Juk net ir lietuviai visą laiką renka vadą, lyderį, kodėl tuomet kazachams prikaišiojama, kad jie taip pat renka lyderį? O konkurencija rinkimuose vis dėlto yra, tiesiog toks žmonių pasirinkimas ir jį reikia gerbti. Pripažinkime ir tai, kad N.Nazarbajevui, skirtingai negu aplinkinėse šalyse, pavyko išvengti tarpnacionalinių konfliktų, tai taip pat gerokai pakėlė jo autoritetą.“

Z.Vaigausko teigimu, šiuose prezidento rinkimuose daugiausia kritikos sulaukė nebent faktas, kad kandidatai skundėsi, jog jiems suteikta pernelyg mažai laiko parašams surinkti - vos trys savaitės. „Užsienio stebėtojai taip pat akcentavo labai aukštą rinkimų organizavimo lygį, kad gerai techniškai parengtos visos rinkimų komisijos, - sakė Z.Vaigauskas. - Mes tą taip pat pastebėjome, nors, aišku, pastabų būtų galima rasti, tačiau neesminių... Vakariečiai nurodė pagrindinį trūkumą, kad piliečiams tiesiog nebuvo iš ko rinktis, nes prezidento autoritetas toks didelis, kad jis yra tiesiog nenuginčijamas lyderis. Beje, kalbant apie kitus - parlamento rinkimus - pas juos įstatyme yra nustatyta speciali norma, kad negali būti vienpartinio parlamento, tuo atveju, jeigu kitos partijos neperžengia rinkimų barjero, tai vis tiek gauna mandatus tos, kurios yra arčiausiai to barjero. Manau, kad tai taip pat yra demokratinė norma.“

„Man labai patinka, kad kiekvienas kandidatas į prezidentus privalo išlaikyti valstybinį kazachų kalbos egzaminą, - teigia G.Jakavonis. - Jeigu pas mus taip būtų, kiek triukšmo kiltų... Ten tai yra norma ir niekas nesipiktina. Be to, man krito į akis, kad žmonės į rinkimus Kazachstane tikrai eina kaip į šventę - gerai nusiteikę, apsirengę tautiniais rūbais, skamba nacionalinė muzika... Jaučiasi, kad rinkimai ten yra šventė. Įdomu ir tai, kad įmonių vadovai ir įvairūs viršininkai nuolat ragina visus dalyvauti rinkimuose, tačiau neagituoja, už ką balsuoti. Pretenzijų dėl rinkimų eigos niekas neturi ir rezultatų neginčija - vis dėlto N.Nazarbajevas ten yra tikras lyderis, su kuriuo kol kas niekas rimtai konkuruoti negali. Apie Kazachstaną prikurta daug visokių stereotipų, bet niekas neklausia pačių kazachų, o jie renkasi savo gyvenimą patys ir gyvena tikrai geriau nei daugelis aplinkinių šalių.“

Kazachstano prezidento rinkimų vizitinė kortelė

Kazachstane - apie 17,4 mln. gyventojų, rinkimų teisę turi apie 9,5 mln. šalies piliečių. Centrinė rinkimų komisija buvo sulaukusi 27 asmenų paraiškų. Norint tapti kandidatu, būtina sėkmingai išlaikyti kazachų kalbos egzaminą ir pateikti daugybę dokumentų. Skelbiama, kad daugelis pretendentų neįveikė kalbos egzamino, kiti nepateikė dokumentų, treti juos kažkodėl atsiėmė.

Likus mėnesiui iki balandžio 26-osios, rinkimų kampanijas pradėjo trys kandidatai. Jų išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto: kiekvienam suteikiama 15 min. televizijos eterio, 10 min. - radijo, šalies laikraščiuose - po du agitacinius straipsnius. Valstybė taip pat skyrė lėšų susitikimams su rinkėjais, kelionių išlaidoms, rinkimų plakatams.

67 metų Turgunas Syzdykovas - Komunistų liaudies partijos atstovas, žadėjęs kovoti su vakarietiškomis vertybėmis. Savarankiškai išsikėlęs 63 metų Abelgazis Kusainovas - profsąjungos lyderis, buvęs regiono valdytojas, per rinkimų kampaniją akcentavęs aplinkosaugos problemas. Ekspertų manymu, šie kandidatai N.Nazarbajevui jokios grėsmės nekėlė.

Pagrindinė šalies ūkio šaka - kasyba. Išgaunama aukso, vario, cinko, švino, mangano, chromo (didžiausia pasaulyje kasykla), urano, žemės gelmėse slypi didžiuliai akmens anglių bei geležies rūdos ištekliai. Eksportuoja mineralus, geležį, plieną, naftą ir jos produktus.

Pagal demokratijos indeksą (3,3) ši valstybė yra 132-oje vietoje, pagal korupcijos lygio (2,9) - 105-oje, pagal spaudos laisvės (78) - 169-oje, pagal verslo vystymosi sąlygas - 59-oje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“