Kodėl JAV ir Iranas nekariauja?

Vašingtonas teigia, kad ataka prieš Q. Soleimani buvo atsakas už Iranui ištikimų asmenų išpuolį prieš JAV ambasadą Bagdade, kartu užkertant kelią „grėsmei“ JAV turtui ir asmenims Irake. Iranas teigė, kad į šiuos veiksmus atsakys savo „keršto kampanija“.

Vos ne iškart po antradienį įvykusių generolo Q. Soleimani laidotuvių Iranas smogė Irake esančioms JAV karinėms bazėms. Pentagono teigimu, raketos buvo paleistos į Al Asado ir Erbilo karines oro bazes. Po JAV atakos ir Irano atsako vos prasisklaidžius dūmams, tarptautinė bendruomenė pradėjo svarstyti, kad šios šalys žingsnis po žingsnio eina link tiesioginio ginkluoto konflikto.

Tačiau jau dabar aiškėja, kad raketos galėjo specialiai nepataikyti į karių buvimo vietas, o ekspertai teigė, kad Teherano režimas tokiais metodais tiesiog bando pasigerinti įvaizdį savo gyventojų akivaizdoje.

Iškart po atakos Irano užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad šalis „atliko proporcingas priemones“ savigynai, taikydamasi į bazes, iš kurių vyko „baili ataka“ prieš Irano pareigūnus. Politikas taip pat pabrėžė, kad nesiekia „eskalacijos ar karo“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškart po J. Zerifo žinutės išleido savąją, teigdamas, kad „viskas gerai“, o vykstantis žalos ir nukentėjusiųjų vertinimas rodo, kad „kol kas viskas gerai“. Vėliau jis patvirtino, kad nežuvo nė vienas JAV karys, o padaryta žala – „minimali“.

Irano „teatrališkas“ atsakas

Prieš savo mirtį generolas Q. Soleimani Irano propagandos buvo paverstas nacionaliniu didvyriu, įveikusiu ISIS ir apgynusiu iraniečius. Generolas vadovavo specialiam Irano revoliucinės gvardijos padaliniui – Kudsų pajėgoms ir buvo atskaitingas tik šalies lyderiui ajatolai Ali Khameniui.

Jo nužudymas suteikė Teherano režimui kankinį, surenkantį minias prieš JAV. Q. Soleimani laidotuvių metu jo gimtajame Kermano mieste islamo revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salamis miniai susirinkusiųjų pažadėjo, kad Iranas atkeršys ir „padegs“ visas JAV remiamas vietas regione.

Taigi, išpuolis prieš dvi bazes Irake, iš kurių vienoje yra lankęsis tiek D. Trumpas, tiek viceprezidentas Mike‘as Pence‘as, kuo puikiausiai išpildė Islamo respublikos pažadą atsakui.

„Irano propaganda vaizduoja šias atakas kaip „triuškinančią pergalę“ jų vadinamojoje „smarkaus keršto“ dėl Q. Soleimani mirties kampanijoje. Ir jie sveikina Irano žmones ir visą tautą dėl pergalės prieš JAV, – teigia „Brookings Doha“ centro ekspertas Ali Fathollah-Nejadas. – Ir jie tai daro bandydami parodyti, kad keršto kampanija dėl šio smūgio amerikiečiams yra baigta.“

Pasak Irano valstybinės naujienų agentūros „Fars“, islamo revoliucinė gvardija tvirtina, kad šios bazių atakos užmušė bent 80 JAV kariuomenės darbuotojų ir „sunaikino nemenką kiekį dronų ir sraigtasparnių“, tačiau iki šiol nėra jokių nepriklausomų šaltinių, galinčių patvirtinti tokius pareiškimus.

Pasak Pietų Azijos demokratinio forumo Briuselyje vadovo ir eksperto Paulo Casacos, ši raketų ataka buvo labiau simbolinė nei realus strateginis smūgis.

„Tai buvo labai simboliška – jie pasirinko pulti maždaug tą valandą, kai amerikiečiai nužudė Q. Soleimani, – teigė P. Casaca. – Teheranas atsakė taip, kad tapo akivaizdu, jog šį kartą tai bus oficialu, ji nenaudos savo statytinių, tai nebus teroristinis išpuolis prieš civilius – tai bus karinis veiksmas.“

Eksperto teigimu, ataskaitos rodo, kad raketomis nebuvo taikytasi į pačius pastatus, todėl jis spėlioja, kad Irano kariuomenė nepanaudojo savo geriausių raketų pajėgumo.

„Aš tikrai nemanau, kad jie bandė užmušti ar sužeisti amerikiečius. Aš manau, kad tai labiau buvo teatrinė operacija“, – teigė P. Casaca.

Kas laukia toliau?

Simboliška tai ar ne, trečiadienio raketų ataka buvo vienas reikšmingiausių Irano įvykdytų karinių veiksmų konflikto su JAV metu, prasidėjusio, kai Vašingtonas 2018 m. vienašališkai nutraukė branduolinį susitarimą ir grąžino sankcijas.

Ajatola A. Khomeinis teigė, kad Irano ataka buvo „pliaukštelėjimas į veidą“ JAV, ir pridūrė, kad „kariniai veiksmai yra neužtektini“.

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis pridūrė, kad Irano tikslas po Q. Soleimani nužudymo buvo priversti JAV patraukti savo karines pajėgas iš Artimųjų Rytų. Irako premjeras Adelas Abdulas Mahdis jau paragino pasitraukti šalyje esančius 5 tūkst. JAV karių – Pentagonas atkirto, kad to daryti neketina.

Irano karinių reikalų ekspertas Hosseinas Aryanas teigė, kad JAV pajėgų pasitraukimas yra „nepasiekiamas“, ir jeigu konfliktas toliau eskaluosis, Irano reali tolimesnė strategija būtų asimetrinės karybos ir staigių atakų prieš JAV infrastruktūrą regione derinys. Tačiau Vašingtonas ir Teheranas negali sau leisti kariauti Artimuosiuose Rytuose, net jeigu abi pusės imtųsi didelės rizikos gelbėdami savo įvaizdį.

„Nemanau, kad bus tiesioginis, formalus karas tarp JAV ir Irano Irake. Aš manau, kad Iranas ir toliau naudos savo įprastas taktikas pasitelkti statytinius ir slėpti savo atakas“, – teigė P. Casaca.

Ekspertas pridūrė, kad Irano ataka trečiadienį buvo Teherano bandymas save pavaizduoti „normalia, civilizuota tauta“ atsakant į išpuolį ir išvengiant tiesioginio smūgio prieš JAV piliečius, Iranas atvėrė duris deeskalacijai.

Nepaisant to, po beveik 2 metų, kai JAV pradėjo savo maksimalaus spaudimo kampaniją, ekspertų ir pasaulio lyderių įspėjimai, kad diplomatijos nykimas gali atvesti prie konflikto su Iranu, taip dar labiau destabilizuojant ir taip nestabilų regioną, pamažu tampa realybe.