Klimato kaita kasmet priverčia savo namus palikti per 20 mln. žmonių

Organizacija naudodama oficialius valstybių duomenis ir žiniasklaidos pranešimus, ištyrė įvairiose valstybėse perkeltų žmonių šalies viduje skaičius 2008–2018 m.

„Šiandien yra 7 kartus didesnis šansas žmonėms būti perkeltiems dėl ciklonų, potvynių ar gaisrų nei dėl žemės drebėjimų ar ugnikalnių išsiveržimo bei šansas tris kartus didesnis, nei būti perkeltiems dėl konfliktų“, – rašoma tyrime.

„Oxfam“ teigimu, nors niekas nėra apsaugotas nuo šių nelaimių, žmonės neturtinguose regionuose yra labiausiai pažeidžiami.

„Žmonės žemų ir žemesnių vidutinių pajamų šalyse kaip Indija, Nigerija ir Bolivija turi 4 kartus didesnę tikimybę būti perkelti dėl ekstremalių gamtos nelaimių nei žmonės turtingose valstybėse kaip JAV“, – mano „Oxfam“.

7 iš 10 valstybių, turinčių didžiausią santykinį su visa šalies populiacija perkeltų žmonių skaičių, buvo mažos besivystančios salos-valstybės, esančios Ramiajame vandenyne ar Karibų jūroje. Azija yra labiausiai paveiktas žemynas, organizacijai suskaičiavus, kad 80 proc. per pastarąjį dešimtmetį perkeltų asmenų gyvena būtent ten.

„Mūsų valdžios kursto rimtą krizę, perkeldamos milijonus moterų, vyrų ir vaikų iš jų namų, o patys neturtingiausi žmonės neturtingiausiose valstybėse moka didžiausią kainą“, – teigė „Oxfam International“ vykdomasis direktorius Chema Vera.

Išlaidos kyla greitai

Tyrėjų teigimu, bendrai per pastarąjį dešimtmetį ekstremaliomis laikomų gamtinių nelaimių skaičius išaugo 5 kartus. Ir kol žmonės palieka savo namus dėl stichinių nelaimių, šio proceso kaina ir grėsmė socialiniam stabilumui taip pat drastiškai kyla, dažniausiai valstybėms bandant išsiversti su minimaliu resursų kiekiu.

JT derybose dėl klimato Madride aplinkosauginės ir vystymosi grupės bando įsteigti fondą, skirtą padėti valstybėms, kurios jau dabar turi tvarkytis su klimato kaitos sustiprintomis karščio bangomis, sausromis, potvyniais ar audromis, kurios sustiprėjo dėl sunkiau nuspėjamo oro ir kylančio jūrų lygio.

Neturtingos ir pažeidžiamos valstybės turėtų nuo kitų metų gauti 100 mlrd. dolerių sumą, kad tinkamai pasiruoštų galimoms ateities nelaimėms, tačiau bent kol kas nėra jokio finansinio aprūpinimo jau įvykusiems įvykiams.