Kijevo buitis: savanoriai tuokiasi Maidano scenoje

FUTBOLAS Ukrainoje - socialinis reiškinys, sakė Saulius Jankauskas. Vietoje nutraukto čempionato vyko sirgalių, šiaip jau didžiausių priešininkų, rugtynės. Nuotraukoje džiūgaujama dėl politinio kalinio (stovi centre su striuke) paleidimo.

"Pirmiausiai noriu pasakyti, kad mūsų kelionė buvo suplanuota iš anksto dėl visai kitos priežasties: esame "Žalgirio" futbolo klubo sirgaliai ir ketinome vykti į rugtynes tarp Kijevo "Dinamo" ir Donecko "Šachtar". Kadangi čempionatas buvo atidėtas, tų komandų aistruoliai, šiaip jau didžiausi priešininkai, surengė tarpusavio solidarumo dėl Ukrainos varžybas. Mes, lietuviai, sužinoję, kad čempionatas atšauktas, vykti neapsigalvojome, tik kelionės tikslas jau tapo kitas: nuvežti ukrainiečiams ir savo solidarumą bei moralinį palaikymą. Juolab kad mūsų bičiuliai iš Ukrainos, irgi futbolo aistruoliai, per revoliuciją neteko dviejų draugų, vienas dar yra komos būsenos, trys dingę be žinios, vienam nutraukta plaštaka."

Į Ukrainą lietuviai vežė ne tik savo moralinį palaikymą. "Žalgirio" klubo sirgaliai parėmė maidaniečius ir materialiai. Surinkti keliolika tūkstančių litų bus skirti nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms.

Be optimizmo

Kijeve lietuvius sutiko ir jais rūpinosi ukrainiečiai draugai - vietiniai futbolo sirgaliai. "Slogų įspūdį pajutome jau oro uoste, kai įsėdome į taksi (beje, ten daugybė nelegalių taksi vežėjų), - pasakojo Saulius. - Taksistas noriai dėstė, kas čia vyksta, ir nors kruvini susirėmimai jau buvo praėję, tikrai netryško optimizmu."

NESITRAUKS. Nors lauko sąlygomis gyvena jau 3 mėnesius ir tikrai yra pavargę, maidaniečiai nenusiteikę trauktis. Žada budėti tiek, kiek reikės.

Kijeviečiai lietuvius apgyvendino butuose - Kijeve tai populiariau nei viešbučiai dėl mažesnės kainos (pavyzdžiui, trys paros nakvynės bute lietuviui kainavo 25 dolerius). Maitinosi kavinėse, kainos panašios kaip Lietuvoje. Daug pigesnis transportas (metro bilietas - 50 ct, taksi paslaugos irgi perpus pigesnės).

VESTUVĖS. 24 valandas per parą veikiančioje scenoje Nepriklausomybės aikštėje lietuviai stebėjo ir vestuvių ceremoniją: susituokė du savigynos kariai.

"Sėdėdamas Kijevo centre esančiame alubaryje ir bendraudamas su ukrainiečiais net pamiršti, kad išėjęs už dešimties metrų išvysi budinčius savigynos būrių savanorius. Apranga kamufliažinė, apsiginklavę lazdomis ir kuokomis, vienas kitas - ir tikrais ginklais. Bet tai tikrai ne kokie vaikigaliai, o subrendę žmonės, 35-40 metų amžiaus, ramūs ir žinantys, ką daro", - pasakojo Saulius.

Prausiasi savivaldybėje

Praėjus savaitei po kruvinųjų įvykių barikados Kijeve, Nepriklausomybės aikštėje, kuri dabar dažniau pavadinama Revoliucijos, jau išformuotos, likusios tik didžiosios - jos užklotos tūkstančiais gėlių. "Tiek gėlių nesu matęs gyvenime, - sakė Saulius. - Parduotuvės, barai veikia - kovų metu jie nenukentėjo, tiesiog buvo uždaryti. Aikštėje daugybė plakatų su žuvusių ir dingusių žmonių (jų apie 300) atvaizdais, atsišaukimų ir, žinoma, degėsių kvapas. Kai grįžome namo, bičiuliai sakė, jog net iš to specifinio kvapo galima suprasti, kur buvome", - pasakojo Saulius.

"KLAIPĖDA" - tokiu pavadinimu Kijevo sanamiestyje veikia alaus baras, kurio savininkas - ukrainietis. Čia pilstomas tik lietuviškas ir tik smulkiųjų Lietuvos gamintojų alus. Patiekalų pavadinimai, kaip matote, taip pat beveik lietuviški.

Degėsių kvapas - ne tik nuo degintų padangų. Žmonės iki šiol gyvena kilometrinėje palapinių alėjoje ir šildosi "buržuikomis". Palapinės didžiulės, jose telpa turbūt po 10-15 žmonių. Anot lietuvio, jie jau pamiršę, kas yra normalus gyvenimas.

Kita vertus, gyvenimas lauko sąlygomis labai gerai organizuotas. "Savivaldybės pastate yra dušai, ten maidaniečiai eina praustis, - pasakojo S. Jankauskas. - Kai lankėmės kavinėje, matėme, kad ten jiems taikomas atsiskaitymas specialiais talonais. Valgis, arbata verdami ir lauko virtuvėse. Bičiuliai pasakojo, kad Kijevą vienu metu netgi buvo užplūdę valkatos - dykai pavalgyti, bet maidaniečiai juos išprašė... Ten griežta tvarka, galioja netgi sausas įstatymas. Girtas niekas nepašlitinės. Talkas, šiukšlių išvežimą ir visus kitus buitinius reikalus tvarkosi irgi patys savanoriai. Visa buitis - gatvėje, laisvalaikis - irgi. Šalia vienos palapinės gali pamatyti teniso stalą, prie kitos sėdi kompanija ir groja gitaromis...

PAŽINTIS. Saulius Jankauskas su vienu iš savigynos karių kijeviečiu Viktoru, kurio du vaikai gyvena Kryme.

Tiksliai negaliu pasakyti, bet iš viso ten dieną naktį budinčių žmonių dabar likę gal du trys tūkstančiai. Turint galvoje 45 mln. Ukrainą, tai ne tiek ir daug. Per patį revoliucijos įkarštį susirinkdavo turbūt 50-60 tūkstančių."

Nors lauko sąlygomis gyvena jau 3 mėnesius ir tikrai yra pavargę, maidaniečiai nenusiteikę trauktis. Žada budėti tiek, kiek reiks. "Ko laukia? Visiškos liustracijos. Prezidento rinkimų. Bendravome su vienu kijeviečiu iš savigynos būrio, Viktoru, išsilavinęs žmogus - architektas, jam apie 40 metų, du vaikai gyvena Kryme. Manau, jo nuomonė apie tai, kas vyksta, atspindi daugelio ukrainiečių nuomonę, - pasakojo Saulius. - O jų nuomonė tokia: nusikaltėlis Janukovyčius čia jokios politinės ateities turėti negali; Europos Sąjunga jiems trečiaeilis dalykas; ukrainiečiai nori sukurti savo valstybę, be vagių ir nusikaltėlių valdžioje, be oligarchų, režimų ir savivalės. Viktoras sakė: jeigu nauja valdžia tvarkysis senais metodais, rūpinsis savimi, ne žmonėmis - maidanų bus tiek, kiek reikės. Apskritai tas jų blaivus valstybinis mąstymas nustebino. Ukrainiečių suvokimas 100 kartų mums artimesnis nei rusų, kurie dabar taip "užzombinti", kad tiki viskuo, ką jiems sako valdžia... Ukrainiečiai nesižavi jokiomis valdžiomis, nesižavi nei amerikonais, nei Europos Sąjunga. Jie nieko nesitiki iš kitų, tik iš savęs. Rusų okupacija Kryme jų irgi nenustebino, jie supranta, kad tai yra karas dėl resursų Juodojoje jūroje ir panašiai...", - įspūdžius iš Kijevo pasakojo S. Jankauskas.

"Pirmiausiai noriu pasakyti, kad mūsų kelionė buvo suplanuota iš anksto dėl visai kitos priežasties: esame "Žalgirio" futbolo klubo sirgaliai ir ketinome vykti į rugtynes tarp Kijevo "Dinamo" ir Donecko "Šachtar". Kadangi čempionatas buvo atidėtas, tų komandų aistruoliai, šiaip jau didžiausi priešininkai, surengė tarpusavio solidarumo dėl Ukrainos varžybas. Mes, lietuviai, sužinoję, kad čempionatas atšauktas, vykti neapsigalvojome, tik kelionės tikslas jau tapo kitas: nuvežti ukrainiečiams ir savo solidarumą bei moralinį palaikymą.