Kas slypi už Rusijos veiksmų Ukrainoje?

Besivystančios krizės Ukrainoje priežasčių yra daug, tačiau svarbiausios jos užuomazgos pastebimos JAV ir jų sąjungininkų praėjusio šimtmečio 10-ajame dešimtmetyje priimtame sprendime. Susidūrus su strateginiais naujo saugumo pamato kūrimo Europoje po šaltojo karo iššūkiais, buvo nuspręsta pradėti programą dėl laipsniškos NATO plėtros į rytus, skelbia "Los Angeles Times".

Pirmas žingsnis buvo žengtas 1999 metais suteikus NATO narės statusą Čekijai, Vengrijai ir Lenkijai. Po to 2004 metais tuo pačiu keliu nuėjo Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, o 2009 metais į NATO įstojo Albanija ir Kroatija.

Oficiali NATO pozicija yra tokia, kad bet kuri valstybė, norinti prisijungti prie Aljanso, ir atitinkanti įstojimo reikalavimus, yra maloniai priimama. Tačiau praktiškai niekada nebuvo rimtos perspektyvos, jog Rusijai būtų leista įstoti į NATO. Iš tiesų dauguma naujų NATO narių šį žingsnį žengė pirmiausia norėdamos užkirsti kelią Maskvos agresijai ir spaudimui.

Todėl rusai padarė išvadą, kad NATO plėtra yra nukreipta pirmiausia į Rusijos karinį ir politinį suvaržymą. Maskva vienareikšmiškai priešinosi procesui nuo jo pradžios. Šiandien Rusijos politinis elitas faktiškai vienbalsiai pritaria, kad NATO plėtra kelia didžiulę grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Europos Sąjungos (ES) plėtrą rytuose Rusija taip pat laiko pirmu žingsniu inkorporacijos į Vakarų institucijas, įskaitant NATO, link. Todėl Maskva griežtai nepritarė, kad Ukraina 2013 metų lapkritį Vilniuje pasirašytų ES asociacijos sutartį.

Nekyla abejonių, kad NATO plėtra buvo labai naudinga naujoms Aljanso narėms. Tačiau tai taip pat didele dalimi prisidėjo prie geopolitinės Rusijos ir Vakarų kovos, kurios centru dabar tapo Ukraina.

Šiuo metu neatidėliotina užduotis - diplomatinėmis priemonėmis bandyti sušvelninti krizę. Nors atrodo tinkamai elgiamasi įspėjant Maskvą apie politines ir ekonomines pasekmes, jeigu bus tęsiama karinė intervencija Kryme, kaip tai praėjusį penktadienį padarė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), Vakarų šalims taip pat priklauso įspėti naująją valdžią Kijeve, jog neatsakinga būtų ir toliau provokuoti Rusiją ar ignoruoti rusų interesus.

Akivaizdus faktas, kad net jeigu Rusija sustabdys karinę intervenciją Kryme įkūrusi prorusišką vasalinę valstybę, Maskva visgi turės didelę įtaką naujajai vyriausybei Ukrainoje. Maskva gali sumažinti dujų tiekimą, pakelti Ukrainos perkamų dujų ir kitų prekių kainą bei apsunkinti gyvenimą Kijevui ne tik Kryme, bet ir rusakalbių gyventojų regionuose.

Platesne prasme, anot "Los Angels Times", krizė Ukrainoje rodo, kad laikas persvarstyti NATO plėtrą ir paieškoti alternatyvių sprendimų dėl Europos saugumo 21-ame amžiuje.