Karinė „Vagner“ grupuotė: viskas, kas apie ją žinoma

Dar vienas PKB priklausantis narys, anot agentūros pranešimų, buvo aptiktas ir sulaikytas šalies pietuose. Smogikų sulaikymo operacija, jų asmeniniai duomenys ir tariami tikslai (pradėti neramumus Baltarusijoje) buvo paviešinti „Belarus 1“ kanalo laidoje. Kartu buvo papasakota (ir pabrėžiamas) šių rusų priklausymas PBK, kuri dalyvauja kariniuose veiksmuose įvairiuose pasaulio „karštuosiuose taškuose“, įskaitant kaimyninę Ukrainą.

Dalį iš šių smogikų galima aptikti ukrainiečių tinklapyje „Mirotvorec“, kur viešinama informacija apie tuos, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose Donbase Kremliaus kontroliuojamų separatistų pusėje. Baltarusijos teisėsaugininkai mano, kad sulaikyti rusai į šalį atvyko destabilizuoti situacijos rinkiminės kampanijos metu, o šios šalies prezidentas A. Lukašenka tvirtina turįs tam įrodymų ir ragina Maskvą ruoštis „dialogui, o ne skleisti melą“. 

Apie PKB „Vagner“ veiklą nėra daug žinoma dėl paprastos priežasties. Skirtingai nei kitose šalyse registruotų oficialių PKB, kurios atlieka samdinių funkcijas įvairiuose pasaulio taškuose, rusų organizacija nėra oficialiai registruota.

Tačiau grupuotės veikla yra tokio plataus masto, kad jos pėdsakus įvairiuose kariniuose konfliktuose gana nesunkiai aptinka ne tik užsienio šalių žvalgybos, bet ir įvairių šalių, įskaitant ir pačios Rusijos, žurnalistai. 

Kas yra PKB „Vagner“

PKB „Vagner“ arba tiesiog Vagnerio grupuotė – neoficiali karinė organizacija, neįtraukta į Rusijos ginkluotųjų pajėgų sąrašus ir neturinti jokio juridinio statuso. PKB „Vagner“ skirtingu laiku ir skirtingu metu galėjo sudaryti nuo 1,3 iki 2 tūkst. žmonių, rašoma „Deutsche Welle“. Vokiečių leidinio „Bild“ šaltinių Bundesvere duomenimis, „Vagner“ sudaro apie 2,5 tūkst. samdinių.

Rusijos valdžia PBK „Vagner“ egzistavimą apskritai neigia. Kremlius tik pripažįsta, kad rusai galėjo ir gali dalyvauti kariniuose veiksmuose užsienio šalyse „kaip privatūs asmenys“.

Maža to, remiantis Rusijos BK 359 str., karinio samdinio darbas apskritai yra draudžiamas. Tai atsispindi ir Rusijos kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Pasakodami apie trijų rusų žurnalistų, kurie į šalį atvyko tirti „Vagner“ samdinių veiklą, sušaudymą Centrinėje Afrikos Respublikoje, kalbėjo apie pirmųjų norą „nufilmuoti dokumentinį filmą apie šalies gyvenimą“.

Iš kur „Vagner“ atsirado ir prie ko čia Putino patikėtinis

Dmitrijus Utkinas, turintis kovinį šaukinį „Vagner“, yra laikomas jo vardu pavadintos karines paslaugas teikiančios bendrovės vadovu. Šia veikla jis, manoma, užsiėmė kuomet pasitraukė iš GRU specialiosios paskirties 2-osios brigados 700-ojo būrio vado pareigų. 2016-aisiais jis buvo pastebėta oficialiame (bet ne viešame) priėmime Kremliuje kariams, kurie „išsiskyrė savo herojiškumu“. 2017-ųjų birželį D. Utkinas buvo įtrauktas į oficialius JAV sankcijų sąrašus, o Finansų ministerijos įraše lakoniškai teigiama: „Susijęs su privačia karine bendrove „Vagner“. 

Manoma, kad PKB yra finansuojama iš Rusijos gynybos ministerijos biudžeto, „slaptų išlaidų eilutės“. Taip pat šios organizacijos finansavimą galimai prižiūri asmeninis V. Putino patikėtinis, verslininkas Jevgenijus Prigožinas, dar vadinamas „Putino virėju“. Televizijos RBK teigimu, J. Prigožinas dalyvavo keliuose „viešuosiuose“ pirkimuose ir rūpinasi „Vagnerio“ grupės buitimi.

Pats J. Prigožinas, taip pat atsidūręs JAV sankcijų sąrašuose, sąsajas su PKB „Vagner“ neigia. Dokumentais patvirtintų to įrodymų nėra gausu. 2016-2017 metų žiemą naftos ir dujų produkcijos išgavimu susidomėjo Rusijos bendrovė „Euro Polis“. RBK ir „Fontankos“ šaltinių teigimu, ši bendrovė yra susijusi su J. Prigožinu.

2017-ųjų vasarą „Euro Polis“ sudarė telkinių panaudos ir apsaugos sutartį su Sirija. Pagal šią sutartį rusų bendrovė gavo teisę į ketvirtadalį išgaunamos produkcijos, tačiau turėjo užtikrinti telkinio apsaugą, skelbia naujienų agentūra AP. Apsaugos funkcijas, tikėtina, ir turėjo užtikrinti PKB „Vagner“. 

Kur kariavo „Vagner“

PKB „Vagner“, manoma, išaugo iš karinės bendrovės „Slavianskij korpus“, kuri vykdė karine užduotis Sirijoje 2013-aisiais. „Slavianskij korpus“ dirbo ir dabartinis PKB vadovas Dmitrijus Utkinas, šaukiniu „Vagner“. 

Pirmieji PKB „Vagner“ veiklą pastebėjo Ukrainos spec. tarnybų darbuotojai 2014-ųjų gegužę Donbase vykusių mūšių metu. 2017-ųjų spalį Ukrainos saugumo vadovas Vasilijus Gricakas pareiškė, kad „Vagner“ smogikai numušė ukrainiečių karinį transporto lėktuvą „Il-76“ 2014-ųjų birželį, dalyvavo Donecko oro uosto šturmo operacijoje ir karo veiksmuose Debalceve. 

Nuo antrosios 2015-ųjų pusės liudijimai apie PKB veiklą pasipylė iš Sirijos. Manoma, kad grupuotės smogikai aktyviai dalyvavo Palmyros puolimo operacijose 2016-2017 metais. Nuo 2017-ųjų birželio samdinių tikslas, pasak RBK ir „Fontanka“, pasikeitė. Pastarojo leidinio teigimu, Gynybos ministerija staigiai sumažino finansavimą, pradėjo tiekti pasenusią ginkluotę.

Tariamai PKB buvo pasiūlyta „pačiai užsidirbti“ Sirijoje, įskaitant naftos ir dujų telkinių užėmimą su tikslu vėliau „pasaugoti“. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties netrukus „vagneroviečiai“ 2017-ųjų vasarą įsitraukė į mūšį dėl Hušamo naftos gręžinio. Iki šiol nėra aišku, kas tiksliai paskatino rusus žygiuoti link JAV ir koalicijos pajėgų saugomo naftos gręžinio, bet pasekmės buvo katastrofiškos. Žiniasklaidoje skelbiama, kad amerikiečių antskrydžių metu žuvo apie šimtą rusų samdinių, kurie, kartu su Sirijos valdžios pajėgomis, pradėjo puolimą.  

„Vagner“ interesai Afrikoje

Rusijos samdinių veikla regione pastebėta iškart po Rusijos ir Sudano bei Centrinės Afrikos Respublikos vadovybės derybų 2017-ųjų rudenį. BBC teigimu, PKB „Vagner“ Sudane savo veiklą vykdo jau nuo 2017-ųjų pabaigos. Rusijos žurnalistas Aleksandras Kocas paviešino vaizdo įrašą su rusų instruktoriumi, kuris apmoko karius Sudane – prierašas skelbė, kad taip atrodo „rusų PKB kasdienybė“. 

Leidinio „The Bell“ teigimu, apie šimtą rusų samdinių treniruoja Sudano karinius dalinius. Mainais už tai J. Prigožinio per trečiuosius asmenis kontroliuojamos bendrovės „M Invest“ ir „Moroe Gold“ tariamai sudarė sutartis dėl aukso gavybos šioje šalyje. 

Tačiau ginkluoti rusai buvo pastebėti ir kaimyninėje CAR, šiuo konkrečiu atveju jau kalbama net ne apie „Vagner“, o apie „naują grupuotę“. Oficialiai žinoma tik tiek, kad Rusija svarsto „abipusiai naudingo CAR gamtos resursų panaudoji“ galimybės. 2018-aisiais Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie pradėtus telkinių paieškos darbus. 

Taip pat oficialiai paskelbta, kad „valstybei neatlygintinai suteikta pagalba“ ginkluote ir išsiųsti 5 kariškiai bei 170 „civilių“ instruktorių, kurie turės parengti CAR kariuomenę. 

Pirmieji apie tai, kad „civiliai instruktoriai“ iš tiesų gali būti rusų PKB atstovai, paskelbė europiečių leidiniai „Europe2“ ir „Le Monde“ bei naujienų agentūra AFP. Jų teigimu, rusai įsikūrė buvusio šalies lyderio namuose už 60 kilometrų nuo sostinės Bangio. AFP korespondentas apsilankė netoli tos vietovės, tačiau filmuoti ar fotografuoti jam ten buvo uždrausta.

2018-ųjų liepos 30-ąją CAR žuvo trys rusų žurnalistai: Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis. Jie ten išvyko kurti dokumentinio filmo apie PKB „Vagner“ veiklą, tačiau buvo sušaudyti keliaudami iš vieno miesto į kitą. Gyvas liko tik juos vežęs vietinis vairuotojas.

Ką smogikai veikia Libijoje?

2020-ųjų gegužę tarptautinės naujienų agentūros gavo JT sankcijų Libijai komiteto ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad Libijoje, generolo Khalifa Haftaro pusėje, prieš tarptautinės bendruomenės pripažintą valdžią Tripolyje kariavo 1,2 tūkst. PKB „Vagner“ smogikų. Pats K. Haftaras ne sykį pastebėtas besilankantis Maskvoje.  

Viešai neskelbtos ataskaitos duomenimis, PKB „Vagner“ Libijoje yra nuo 2018-ųjų ir „suteikia techninį palaikymą, dalyvauja karinėse ir įtakos pasidalijimo operacijose“. 

Samdinių pasitelkimu Libijoje siekiant savų tikslų Rusiją ne sykį kaltino ir JAV. Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto ekspertų ataskaitoje rašoma, kad „tendencija vis dažniau naudotis PKB paslaugomis kaip užsienio politikos įrankiu yra išskirtinė Putino strategijos dalis“. Painus subrangovų tinklas neleidžia iki galo atsekti „užsakovų“ ir atskirti kariuomenės padalinių nuo civilių teikiamų paslaugų, o PKB veikia už įstatymų ribų, tvirtina ekspertai. 

Smogikai: kas jie?

Samdinių atranka, sprendžiant iš informacijos apie žuvusiuosius, buvo vykdoma visoje Rusijoje. Daugelis žuvusiųjų Sirijoje prieš tai kariavo Ukrainos rytuose. Tai patvirtina tiek jų artimieji, tiek ir draugai, o šiuos įvykius plačiai nušvietė regioninė Rusijos žiniasklaida. Ukrainos saugumo teigimu, mažiausiai 277 žmonės dalyvavo „abiejuose karštuosiuose taškuose“. 

Verbavimas į privačią kariuomenę neapsiribojo tik Rusija. PKB misijose dalyvauja Kremliaus kontroliuojamų separatistų valdomos Rytų Ukrainos dalies gyventojai, o taip pat ir Baltarusijos, Moldovos, Serbijos piliečiai. 

Kaip priima samdinius ir kiek jiems mokama

Patekę į PKB asmenys pasirašo informacijos neviešinimo sutartį, kaip ir artimieji, kurie gauna kompensacijas grynaisiais už žuvusius karius. Daugiausiai duomenų apie PKB „Vagner“ darbą surinko Sankt Peterburgo leidinys „Fontanka“, kuri sugebėjo gauti ir šios organizacijos vidinių dokumentų. Remiantis jų kopijomis, „Fontankoje“ rašoma, kad visi pretendentai užpildo anketą su asmenine informacija, fotografija, atlieka poligrafo testą, o už savo darbą gauna nuo 160 iki 240 tūkst. rublių (apie 1,8 – 2,7 tūkst. eurų) per mėnesį. 

Organizacijos „Conflict Intelligence Team“ (CIT), kuri stebi Rusijos kariuomenės veiksmus Sirijoje, įkūrėjo Ruslano Levijevo teigimu, atlygis priklauso nuo įgūdžių, misijos tikslų ir karinės operacijos vietos. Apmokymų metu Rusijoje atlyginimas siekia 50-80 tūkst. (570-910 eurų), misijų užsienyje – 100-120 tūkst. (1,1-1,4 tūkst.), o karinių veiksmų metu – 150-200 tūkst. rublių (1,7-2,3 tūkst. eurų). Itin didelio masto mūšių metu atlygis gali siekti iki 300 tūkst. rublių (3,4 tūkst. eurų).

Treniruojasi PKB „Vagner“ samdiniai, remiantis daugeliu pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, Krasnodaro krašte, kartu su kaimynystėje įsikūrusia GRU specnazo 10-ąją brigada. 

PKB netektys

Suskaičiuoti žuvusius samdinius yra gana sunku dėl eilės priežasčių: tai ir nelegalus jų statusas, ir formalus nepriklausymas valstybės institucijoms, ir susitarimas neviešinti jokios informacijos apie veiklą. Dažnai žuvusiųjų artimieji tik po kelių savaičių sužino apie tragišką įvykį, o Rusijos gynybos ministerija atsisako fiksuoti tokias netektis – pasikartoja V. Putino „mūsų ten nėra“ propagandos linija. 

2017-ųjų spalį Ukrainos saugumas paskelbė, kad yra žinoma apie 67 žuvusius Donbase ir Sirijoje kariavusius PKB „Vagner“ narius. 2017-ųjų gruodį bendras žuvusių samdinių skaičius, kurį pateikė „Fontanka“ buvo 73, o CIT rašė apie 101 žuvusį samdinį. 

Įvairių žiniasklaidos priemonių teigimu, Donbase žuvo iki 80 smogikų, Sirijoje – apie 400, dar apie 50 žuvusiųjų priskaičiuojama Libijoje.