Karas dėl teisybės: ginče su Rusija Lenkija rado galingą užtarėją

Eurokomisarė Vera Jourova Strasbūre posėdžiaujančiame Europos Parlamente (EP) sakė, kad ji „atmeta visus neteisingus teiginius“, vaizduojančius Lenkiją kaip 1939–1945 m. vykusio karo kurstytoją, o ne auką. Ji sakė, kad „netoleruos tokių atakų prieš Lenkiją“.

V. Putinas kelis kartus yra pareiškęs, kad Lenkija atsakinga už kilusį karą. Šie pareiškimai pagilino įtampą tarp dviejų slaviškų valstybių.

V. Jourova pasisakė per debatus apie „Europos istorijos ir Antrojo pasaulinio karo atminties iškraipymą“. Šiemet bus minimos 75-osios šio karo pabaigos metinės.

Didžiausios EP frakcijos, konservatyviosios Europos liaudies partijos (ELP), lyderis Manfredas Weberis teigė, kad žmonės „negali susitaikyti su Putino bandymu perrašyti istoriją“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis yra sakęs, kad V. Putinas tyčia meluoja savo pareiškimais, kad Varšuva yra prisidėjusi pakurstant Antrąjį pasaulinį karą. Lenkų premjero teigimu, šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją. Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms, rugsėjo 17-ąją, į Lenkiją įsiveržė Sovietų Sąjunga.

Prieš pat Vokietijos įsiveržimą į Lenkiją 1939 m. rugpjūčio 23-iąją Berlynas ir Maskva susitarė pasidalyti teritorijas Rytų Europoje liūdnai pagarsėjusio Molotovo–Ribbentropo pakto slaptaisiais protokolais.

Per karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių.

Gruodį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.

Gruodžio 19-ąją kalbėdamas apie EP rugsėjį priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį ir pabrėžiančią, kad Josifo Stalino režimo nusikaltimai nėra nagrinėjami lygiai taip pat nuodugniai, kaip nacių piktadarybės, V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“.

Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 m. Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį Adolfui Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją.

Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys. V. Putinas kalbėjo, kad Lenkija „pati dalyvavo Čekoslovakijos padalijime“, perėmusi nedidelę dalį jos teritorijos.

V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 m. sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.

Be to, Kremliaus vadovas kaltino prieškario Lenkiją antisemitizmu ir tvirtino, kad šios šalies ambasadorius Berlyne žadėjo pastatyti Varšuvoje A. Hitlerio statulą už jo pažadą išsiųsti žydus į Afriką.

„Kaip sakoma dabar garsioje citatoje: „Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet ne savo faktus“, – trečiadienį pareiškė V. Jourova. – Turime priešintis organizuotam ir tiksliniam iškraipymų ir dezinformacijos skleidimui ir jį atmesti.“

Eurokomisarė sakė, kad 1939-ųjų Hitlerio ir Stalino paktas „nutiesė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai 1939 m. rugsėjo 1-ąją užpulti Lenkiją, o rugsėjo 17-ąją – sovietų kariams.“

„Šie įvykiai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. Tokie yra faktai“, – pabrėžė V. Jourova.

Ji pridūrė, kad Sovietų Sąjungai nusisukus nuo nacistinės Vokietijos, ji buvo svarbi jėga užsitikrinant pergalę.