JT nepripažino Krymo atsiskyrimo

Atnaujinta 18.30 val.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje atsisakoma pripažinti kovo 16 dieną Kryme surengto referendumo teisėtumą, rašo "Reuters".

193 vietų Asamblėjoje už rezoliuciją balsavo 100 narių, prieš - 11, dar 58 valstybės susilaikė. Kai kurių šalių atstovai balsavime iš vis nepasirodė.

Vakarų valstybių diplomatai po balsavimo spaudos atstovams sakė, kad rezoliuciją palaikė kur kas daugiau šalių nei tikėtasi, nepaisant agresyvių Maskvos diplomatinių pastangų prieš šį dokumentą.

Atnaujinta 14.50 val.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko dalyvaus gegužės 25-ąją vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

"Aš ketinu kelti savo kandidatūrą į prezidento postą", - spaudos konferencijoje Kijeve ketvirtadienį pareiškė 54 metų politikė.

J. Tymošenko po valdžios pasikeitimo Ukrainoje buvo paleista iš kalėjimo. Neseniai ji grįžo iš Berlyno, kur gydėsi nugaros skausmus.

Atnaujinta 14.35 val.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) planuoja investuoti į Ukrainos ekonomiką po 1 mlrd. eurų kasmet, teigiama ERPB pranešime spaudai.

"Bankas gali investuoti apie vieną milijardą eurų per metus per artimiausius kelerius metus, ženkliai padidindamas savo investicijų diapazoną", - teigiama ERPB pranešime.

ERPB paaiškino, kad toks investicijų padidinimas numatytas "atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės reakciją, įskaitant ir ketvirtadienį paskelbtą Ukrainos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitarimą dėl makroekonominės paramos".

Šiuo metu investicinis ERPB portfelis Ukrainoje sudaro 4,7 mlrd. eurų, vykdomi 182 projektai.

Ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė skirsiantis Ukrainai 14-18 mlrd. dolerių finansinę paramą per dvejus metus pagal stabilizavimo programą "stand-by".

Vėliau Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, kalbėdamas Aukščiausiojoje Radoje, pareiškė, kad šalis atsidūrusi ties ekonominio ir finansinio bankroto riba.

ERPB pagal tarptautinę paramos Ukrainai programą iki 2020 metų ketina investuoti į šalį mažiausiai 5 mlrd. eurų.

Atnaujinta 08:30 val.

JAV Kongreso karinės tarnybos komiteto nariai respublikonai perspėjo, kad Rusija gali įsiveržti į rytų ir pietų Ukrainą, Moldovos Padnestrės regioną ir siekti užgrobti Baltijos šalių teritorijų, pranešė JAV naujienų tarnyba CNN.

Komitetas pareiškė, jog yra „gilus nuogąstavimas, kad Maskva gali įsiveržti į rytų ir pietų Ukrainą, toliau eiti vakarų kryptimi į Padnestrę ir taip pat siekti žemės užgrobimo Baltijos šalyse“.

Anot CNN, toks perspėjimas yra įslaptintame Kongreso narių laiške Baltiesiems rūmams. Šis laiškas paskelbtas po to, kai JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai pateikė Kongresui informaciją apie galimus Rusijos veiksmus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad Rusija neturi pajėgumų kėsintis į NATO šalis.

„Rusija neturi pajėgumų kėsintis į Aljansą, neturi nei finansinių, nei karinių gebėjimų tą padaryti“, - „Laisvosios bangos“ radijui sakė ministras.

Tačiau L.Linkevičius neatmetė galimybės, kad po Krymo aneksijos Maskva gali bandyti įsiveržti į Rytų Ukrainą ar Moldovą.

„Neperspektyvu kalbėti apie ataką Baltijos šalių. Kas yra tikrai grėsmė, tai tolesnė invazija Ukrainos teritorijoje, minėjau ir Moldovą. Tam tikrai reikia užkirsti kelią, nes perbraižinėti Europos sienas 21 amžiuje, ypač kai tai daro Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė, yra labai grėsmingas faktas“, - sakė ministras.

Lietuva šeštadienį minės dešimtąsias narystės NATO metines.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį patvirtino NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus dėl Rusijos nuogąstaujančioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, bet paragino Ukrainos krizės akivaizdoje didinti išlaidas gynybai.

Lietuva krašto apsaugai dabar skiria 0,8 proc. BVP ir yra priešpaskutinė tarp NATO šalių. Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2016 metais gynybos finansavimas pakiltų iki 1 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas trečiadienį sakė, kad partijos ketina įsipareigoti kasmet išlaidas gynybai didinti po 0,1 proc. BVP. Tokiu tempu NATO įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP Lietuva pasiektų 2026 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.