JAV įspėjo Rusiją dėl sankcijų

Atnaujinta 17.30 val.

Jungtinės Valstijos nepripažins Krymo referendumo rezultatų, kadangi laiko jį neteisėtu, ir įspėja Rusiją, kad jai teks atsakyti už savo veiksmus Ukrainoje ir susidurti su tarptautinėmis sankcijomis.

Tai sekmadienį Amerikos televizijos kanalo NBC laidoje pareiškė JAV prezidento vyresnysis patarėjas Denas Pfeiferis (Dan Pfeiffer).

"Kaip jau esame sakę, šis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę, - teigė jis. - Jungtinės Valstijos neketina pripažinti jo rezultatų”. "Mes dirbame su partneriais visame pasaulyje, taip pat ir su europiečiais, kad suvienytume pastangas prieš Rusiją ir darytume jai spaudimą sankcijomis”, - pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.

D. Pfeiferis priminė, jog JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) neseniai pasirašė potvarkį, kuris leidžia imtis baudžiamųjų priemonių prieš oficialius Rusijos asmenis ir organizacijas, jeigu Maskva nepakeis savo veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Sekmadienį Kryme vyksta referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Oficialiais duomenimis, iki 15 valandos Lietuvos laiku jame dalyvavo beveik 64 procentai pusiasalio gyventojų, turinčių teisę balsuoti.

Atnaujinta 16.40 val.

Krymo premjeras Sergejus Aksionovas pripažino referendumą dėl autonominės respublikos prisijungimo prie Rusijos "beveik įvykusiu”, praneša "Interfax”.

Iki sekmadienio vidurdienio didžiausiuose regiono miestuose balsavo apie 50 procentų rinkėjų. Komisijos referendumui organizuoti duomenimis, iki 14 valandos rinkėjų aktyvumas pasiekė 54 procentus.

Mažiausias reikiamas balsavusiųjų skaičius Krymo referendume nėra numatytas. Anksčiau S. Aksionovas teigė jaučiąs, kad balsavusiųjų aktyvumas turi viršyti 80 procentų.

Oficialusis Kijevas laiko šį balsavimą antikonstituciniu, išvakarėse Ukrainos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą paleisti Krymo parlamentą.

Atnaujinta 13.40 val.

Prorusiška valdžia Kryme, kur sekmadienį vyksta vadinamasis referendumas dėl pusiasalio prisijungimo prie Rusijos, neįstengė sudaryti balsavimo komisijų totorių gyvenvietėse, kadangi jie boikotuoja plebiscitą. Tai pranešė "Laisvės” radijas.

"Tokia situacija susiklostė Bachčisarajuje ir jo apylinkėse, kur Krymo valdžiai nepavyko rasti žmonių, norinčių tapti komisijų nariais”, - sakė žurnalistams Bachčisarajaus rajono tarybos vadovas Ilmis Umerovas.

Pareigūnas pakartojo kreipimąsi į savo tautiečius, prašydamas juos nedalyvauti referendume ir nevykdyti nusikalstamų Krymo autonominės respublikos valdžios nurodymų.

Šeštadienį Krymo totorių medžlisas (parlamentas) ryžtingai stojo prieš mėginimus nulemti Krymo ateitį nesuteikus jiems galimybės laisvai pareikšti savo valią ir realizuoti apsisprendimo teisę jų istorinėje teritorijoje.

Medžlisas patvirtino laikąs Ukrainą suverenia ir nepriklausoma valstybe su jos dabartinėmis sienomis ir griežtai pasmerkė Rusijos agresiją ir jos planus aneksuoti Krymą.

Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos 2013 metų lapkričio 1 d. duomenimis, iš 2 milijonų Krymo gyventojų 58,5 procento yra rusai, 24,5 procento - ukrainiečiai, 12,1 procento - totoriai, 1,4 procento - baltarusiai, 1,1 procento - armėnai, 2, 6 procento - kitų tautų atstovai.

Atnaujinta 12.20 val.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sekmadienį vykstant referendumui dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra Bakčisarajuje - referendumo nepripažįstančių Krymo totorių daugiausiai gyvenamame mieste.

Pasak P.Vaitiekūno, Krymo totoriai su nerimu stebi besiklostančią situaciją referendumui vykstant, jo žodžiais, „po automatų vamzdžiais“.

„Pagrindinis dalykas, kad mes nepripažįstam, nei paties referendumo, nei jo rezultatų, iškart. Jis vyksta esant Rusijos ginkluotoms pajėgoms, vaizdžiai tariant, po automatų vamzdžiais“, - BNS sekmadienį sakė diplomatas.

„Krymo totoriai irgi nepripažįsta referendumo ir jame nedalyvauja Aš esu Bakčisarajuj, kuris yra neformalus totorių miestas, viso pasaulio totorių sostinė, ir esu pas juos. Jie sunerimę, juos kamuoja nerimas, ir mano buvimas čia turi šiokią tokią prasmę, galbūt padeda jiems tvirčiau jaustis, kad esant Europos Sąjungos, NATO šalies ambasadoriui galgi neužmuš ir netrems, kaip jau vieną kartą istorijoj buvo“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas

„Antras dalykas, dėl ko aš čia esu, ir mano buvimas tą tvirtina, kad Krymas priklauso Ukrainai“, - pridūrė ambasadorius.

Jis pažymėjo, kad Rusijos karinęs pajėgos provokuoja Ukrainą pirmai atidengti ugnį, bet provokacijos bergždžios, ir tai teikia vilties, kad konfliktas bus sureguliuotas taikiai.

„Reikia pabrėžti, kad iki šiol į žmones jie (Rusijos kariai - red.) nėra šaudę, nėra užmuštų. Į orą yra šaudę, yra provokavę, malūnsparnis įskrenda į Ukrainos teritoriją, išsilaipina desantas, Rusija provokuoja Ukrainą iššauti. Bet ukrainiečiai laikosi ir kol kas jie nepasiduoda, tad lieka vilties, kad visą šitą konfliktą bus galima sureguliuoti taikiomis priemonėmis, ypač jeigu Jungtinės Tautos priims rezoliuciją dėl referendumo neteisėtumo“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme sekmadienį vyksta balsavimas referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Atnaujinta 09:24 val.

Sekmadienio rytą Krymo respublikoje, kuri nuo 1954 metų yra Ukrainos dalis, prasidėjo referendumas dėl autonomijos statuso ir jos įgaliojimų išplėtimo, praneša "Lenta.ru”.

Balsavimui pateikti du klausimai: "Ar jūs už Krymo susijungimą su Rusija Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?” ir "Ar jūs už 1992 metų Krymo respublikos konstitucijos galiojimo atnaujinimą ir už Krymo kaip Ukrainos dalies statusą?”

Klausimai balsalapiuose parašyti trimis kalbomis: rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių. Balsalapiai, kuriuose nepažymėti arba pažymėti abu variantai, bus laikomi negaliojančiais.

Iš pradžių referendumą Kryme buvo planuojama surengti 2014 metų gegužės 25 d. Tada dar nebuvo kalbama apie respublikos prisijungimą prie Rusijos, o tik apie Krymo statusą Ukrainos sudėtyje. Į kovo 16 d. referendumas buvo perkeltas Sergejaus Aksionovo, kuris vasario 27 d. buvo paskirtas Krymo ministrų tarybos pirmininku, iniciatyva. Autonominės respublikos valdžia atsisakė paklusti Kijevui po to, kai nuo valdžios buvo nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Atnaujinta 09.20 val.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Rusija šaštadienį JT Saugumo Taryboje užblokavo rezoliuciją prieš referendumą Kryme, praneša "RIA Novosti”.

JT Saugumo Tarybai nepavyko priimti rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje projekto, kadangi Rusija kaip JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė pasinaudojo veto teise. Kinija balsuojant susilaikė.

JAV inicijuotame rezoliucijos projekte buvo siūloma paskelbti Krymo referendumą "neturinčiu galios” ir raginama nepripažinti jo rezultatų.

Atnaujinta 08.30 val.

Ukrainos Ivano Frankivsko srityje provakarietiškai nusiteikę protestuotojai renkasi į mitingus, protestuodami prieš rytdienos referendumą Kryme ir norėdami pasisakyti už nepriklausomą Ukrainą. Ivano Frankivsko meras lietuvis Viktoras Anuškevičius paskelbus mobilizaciją vienas pirmųjų užsirašė į savanorių gretas ginti tėvynę. O vietos Maidaną kontroliuojantis Dešinysis sektorius neneigia ignoravęs valdžios reikalavimą ir ginklų neatidavęs.

Ivano Frankivsko meras lietuvis V. Anuškevičius sako Kijevo Maidane buvęs ne kartą, todėl paskelbus mobilizaciją pirmasis nuskubėjo į karinį komisariatą. Vienintelis iš Ukrainos merų jis dar gruodžio pabaigoje viešai paragino Viktorą Janukovyčių atsistatydinti ir dėl to sulaukė grasinimų iš tuometės oficialios valdžios.

V. Anuškevičius dabar krymiečius ragina boikotuoti sekmadienio referendumą ir nepasiduoti Rusijos spaudimui. Tai kartu ir solidarumo akcija su Kijevo Maidane iš Vakarų Ukrainos žuvusiais 23 protestuotojais.

„Rusijos propaganda žmones verčia tapti zombiais, ir krymiečiams, kurie pasisakys už buvimą Rusijos sudėtyje, rožiniai akiniai greitai nukris. Pavyzdys – Abchazija. Putinas Abchazijos gyventojams žadėjo rojų, o dabar jie – žemiau skurdo ribos. Manau, kad referendumo rezultatai Maskvoje jau surašyti. Ir Krymo gyventojai, kurie dabar laksto su Rusijos vėliavomis, nori būti Rusijos dalimi, greitai nusivils. Putino scenarijuje – tikrai ne rojus Kryme. Aš už nedalomą Ukrainą“, – sako V. Anuškevičius.

Nepasiduoti Rusijos propagandai siūlo ir šeštadienį Ivano Frankisvke sutiktas Rytų Ukrainos Charkovo gyventojas.

„Manau, nors dalis krymiečių ir boikotuos referendumą, Krymas vis tiek atiteks Rusijai. Rusijos irgi laukia revoliucija, ten permainos irgi būtinos. Charkove daug kas palaiko Kijevo naują valdžią, bet yra ir daug palaikančiųjų buvusį režimą. Mūsų žmonės negauna objektyvios informacijos, žino tik tai, ką rodo prorusiški kanalai“, – teigia Charkovo gyventojas Olesas Lazačiovas.

Ivano Frankivsko Maidaną jau kurį laiką kontroliuoja radikalusis Dešinysis sektorius ir Maidano savigyna. Dešinysis sektorius pripažįsta nepaklusęs naujos valdžios reikalavimui atiduoti ginklus ir neatmeta galimybės prireikus greitai išvykti į Krymą.

„Mes tikrai ne už konflikto eskalavimą. Mes už tai, kad viskas išsispręstų taikiai. Šimtu procentų galiu užtikrinti, kad mes pirmi nepradėsime šaudyti. Bet jeigu interventai pradės šaudyti į mūsų taikius tautiečius, mes atsakysime tuo pačiu ir juos ginsime“, – tvirtina Dešiniojo sektoriaus koordinatorius Ivano Frankivsko srityje Vasilis Abramivas.

Į Kijevo Maidaną iš pagrindinės Ivano Frankivsko aikštės kasdien išvykdavo apie 1,5 tūkst. protestuotojų. Septyni iš jų negrįžo. Jauniausiam žuvusiam nuo snaiperio kulkos buvo vos 19-lika.

Pasak Dešiniojo sektoriaus koordinatoriaus, ne vienas iš jų būrių narių Ukrainai paskelbus mobilizaciją jau užsirašė į nacionalinę gvardiją. O ginklų esą dar gali prireikti.

„Girdime informaciją, kad Rusija žengs toliau į Ukrainą. Ir mums tai kelia nerimą. Todėl esame pasirengę apginti savo sritį nuo okupantų. Saugome strateginius objektus“, – sako V. Abramivas.

Į savanorius Ivano Frankivsko srityje jau užsirašė apie 4 tūkst. vietos gyventojų, visoje Ukrainoje – jau keli šimtai tūkstančių. Kuriama ir nacionalinė gvardija, į kurią stoja niekada kariuomenėje netarnavę vyrai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.