Istorinis skrydis: pakilo "SpaceX“ raketa su dviejų JAV astronautų įgula

Istorinis skrydis: pakilo "SpaceX“ raketa su dviejų JAV astronautų įgula

JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ šeštadienį sėkmingai pradėjo istorinį pirmąjį pilotuojamą skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), iki paskutinės minutės tvyrojus nerimui dėl nepalankių orų, pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Į TKS išskrido du NASA astronautai – 49 metų Bobas Behnkenas (Bobas Benkenas) ir 53 metų Dougas Hurley (Dagas Herlis).

„Uždekim šią žvakę“, – prieš pat įsijungiant raketos varikliams ištarė D. Hurley. Jis pakartojo žodžius, ištartus pirmojo JAV astronauto Alano Shepardo (Alano Šepardo) prieš jo skrydį 1961 metais.

Dviejų pakopų nešančioji raketa „Falcon 9“ 15 val. 22 min. Rytų pakrantės (22 val. 22 min. Lietuvos) laiku pakilo nuo Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre esančios istorinės aikštelės 39A, nuo kurios 1969 metais istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir kiti du astronautai per misiją „Apollo 11“.

„Amerika startavo!“ – paskelbė pranešėjas per NASA tiesioginę vaizdo transliaciją.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) stebėjo kylančią raketą, atskridę lėktuvu „Air Force One“ į kosminį centrą Floridos Kanaveralo kyšulyje.

D. Trumpas pareiškė, kad tai buvo „iš tiesų kažkas ypatinga“.

„Tikras talentas – niekas to nedaro kaip mes“, – kalbėjo jis.

Misija, pavadinta „Demo-2“, tapo pirmuoju nuo 2011 metų pilotuojamu skrydžiu, surengtu iš JAV teritorijos. Be to, jis yra pirmasis pilotuojamas kosminis skrydis, surengtas privačios bendrovės.

Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu, Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.

Trečiadienį turėjęs įvykti raketos „Falcon 9“ ir jos nešamo erdvėlaivio „Crew Dragon“ startas paskutinę minutę buvo atšauktas dėl nepalankių orų, bet ir šeštadienį sinoptikai prognozavo 50 proc. tikimybę, kad skrydį teks vėl nukelti.

Vis dėlto nuogąstavimai neišsipildė – raketa startavo sėkmingai, o praėjus kiek daugiau nei 9 min. „Falcon“ daugkartinio naudojimo pirmoji pakopa sklandžiai nusileido ant Atlanto vandenyne plaukiojančios baržos „Of Course I Still Love You“ platformos. Kiek vėliau kosminė kapsulė atsiskyrė nuo raketos antrosios pakopos, sėkmingai įskriejusi į numatytą orbitą apie 450 km  aukštyje virš Žemės.

Planuojama, kad kapsulė susijungs su TKS praėjus apie 19 valandų po starto.

Skrydis „Demo-2“ yra paskutinysis „SpaceX“ pilotuojamųjų skrydžių sistemos bandymas, per kurį bus patikrintos kapsulės „Crew Dragon“, nešančiosios raketos „Falcon 9“, starto aikštelės ir bendrovės operacijų galimybės. Per šią misiją B. Behnkenas ir D. Hurley, kartu su „SpaceX“ skrydžio dispečeriais tikrins kapsulės sistemų darbą, manevrinių variklių veiklą, automatinio susijungimo su TKS galimybes ir kitas operacijas.

Nuo 2011 metų, kai buvo užbaigta daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, JAV astronautai į Tarptautinę kosminę stotį buvo skraidinami Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) anksčiau šią savaitę atkreipė dėmesį, kad ši nauja kosminių skrydžių programa Jungtinėms Valstijoms bus viso labo penktoji.

Be to, tai pirmoji programa, įgyvendinama kaip valstybinio ir privačiojo sektorių partnerystė: bendrovė „SpaceX“ gamina kapsules „Crew Dragon“, o „Boeing“ – savo sukurtus erdvėlaivius „Starliner“.

Kad sumažintų biudžeto lėšų eikvojimą, NASA finansavo erdvėlaivių konstravimą, bet pasirašė sutartis su minėtomis bendrovėmis dėl šešių pilotuojamų skrydžių į TKS ir iš jos.

Šeštadienio startas skyrėsi nuo ankstesnių, nes dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos jo negalės stebėti įprastos gausios žiūrovų minios.

Abu astronautai nuo gegužės 13-osios buvo izoliuoti, siekiant apsaugoti naujuosius ir jau dirbančius TKS įgulos narius nuo užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.

NASA šiuo metu patiria spaudimą, D. Trumpui iškėlus uždavinį iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečius astronautus į Mėnulį.

Agentūros pilotuojamų skrydžių programos vadovas Dougas Loverro (Dagas Loveras) antradienį netikėtai atsistatydino, praėjus vos pusmečiui nuo darbo pradžios. Manoma, kad šis žingsnis susijęs su pirkimais, įgyvendinant naująją skrydžių į Mėnulį programą „Artemis“.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder