Istorikė pastebėjo stulbinančių panašumų tarp Meghan ir kitos karališkosios šeimos atstovės gyvenimų

Priya Atwalas iš Londono tviteryje pasidalijo ilgu įrašu, kuriame pabrėžė panašumus tarp M. Markle ir princesės Gourammos of Corg.

Princesę Gourammą į Britaniją atvežė 1852 m. jos tėvas Rajahas prieš karalienei Viktorijai ją įsivaikinant.

Istorikės pastebėjimai apie Gourammą buvo paviešinti praėjus keletui valandų po Meghan ir Harry interviu, kur Meghan atskleidė, kad galvojo apie savižudybę, kai laukėsi sūnaus.

„Kaip Viktorijos karališkosios šeimos istorikas, aš nustebusi dėl panašumų tarp Meghan dabartinės situacijos ir mažai žinomos princesės Gourammos“, – rašė istorikė.

Ji sakė, kad teiginys, jog Meghan yra pirma kitos rasės karališkosios šeimos atstovė, yra „klaidingas“, nes princesė Gouramma buvo pirmoji kitos rasės atstovė. Ji gimė 1841 m. Indijoje.

„Ją atvežė į Britaniją 1852 m. jos tėvas Rajahas.

„Rajah“ kompanija siekė susigrąžinti savo šeimos turtus iš „East India Company“, tačiau taip pat paprašė Viktorijos įsivaikinti jo dukterį, tikėdama, kad karalienė suteiks jai gerą gyvenimą.

Indų Rajahas pasiūlė Gourammą pakrikštyti krikščione ir tikėjosi, kad Viktorija ją užaugins kaip įvaikintą dukterį su aristokratiškais globėjais ir užtikrins gerą santuoką.

Neįtikėtina, kad Viktorija labai norėjo šios idėjos ir lengvai sutiko“, – pridūrė istorikė.

Karalienė Viktorija į savo namus kaip krikšto vaikus paėmė kelis jaunus karališkuosius žmones iš visos imperijos, įskaitant Duleepą Singhą, kurio portretas vis dar kabo Bakingamo rūmuose.

Priya sakė, kad intencija buvo „sužinoti apie naujas jos teritorijas ir parengti geranorišką savo šeimos įvaizdį“.

Tačiau istorikė teigė, kad jauniems karališkiesiems žmonėms dažnai buvo sunku, nepaisant to, kad karalienė buvo jų globėja.

Ji paaiškino, kad Duleepas Singhas ir kita globotinė Sarah Bonetta Forbes Viktorijos laikų Didžiojoje Britanijoje buvo „traktuojami kaip kitos rasės“.

Ji pridūrė: „Jų gyvenimui pakenkė naujai pasirodžiusi populiari spauda.“

Priya tęsė: „Gouramma ypač kovojo su jai skirtu dėmesiu ir lūkesčių spaudimu tapti pavyzdine anglikizuota princese.“

Viktorija noriai pašalino ją iš karališkosios globos, tačiau uždraudė Gourammai toliau bendrauti su savo tėvu ir šeima.

„Tai neva turėjo sutrukdyti jai nuslysti „vietiniais“ ar „pagonių keliais“.

Tada Gouramma buvo „perkelta iš globėjų šeimos į šeimą, nes jos prižiūrėtojai kovojo su karališkosios palatos auklėjimo sąnaudomis ir reikalavimais“.

Kovodamas su karališkojo gyvenimo spaudimu, dr. Priya paaiškino, kad Gouramma tada „pakartotinai bandė pabėgti“.

Vadindama tai „nepaprastai liūdna istorija“, istorikė tęsė: „Vaiką, kuris greičiausiai jautėsi pasimetęs, intensyviai stumdė ir nesuprato suaugę žmonės, kurie turėjo ja rūpintis.

Gouramma galiausiai ištekėjo ir susilaukė vaiko, tačiau sveikatos būklė buvo silpna, ji mirė būdama 23 metų.“

Ji sakė: „Taigi, tikrai ne Britanijos karališkoji šeima priima spalvingus žmones į savo būrį – net žinodama, kad tai yra geras žingsnis jų įvaizdžiui.

Tačiau seniai problemiška yra tai, kaip karališkoji ir Didžiosios Britanijos viešoji kultūra elgiasi su tokiomis naujomis karališkomis figūromis ir daro įtaką jų gyvenimui.“