Išmetamas maistas - neišsprendžiama problema?

ES jaučiamas maisto perteklius?

Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje vienas žmogus per metus vidutiniškai išmeta apie 173 kilogramus maisto. Bendrai tai sudaro apie 89 mln. tonų. WRAP organizacijos teigimu, Didžiojoje Britanijoje maisto atliekų, kurių tvarkantis racionaliau būtų galima išvengti, vertė per metus vienam namų ūkiui siektų apie 550 eurų. Tikėtina, kad prekybos centrai atsikrato dar didesniais maisto kiekiais. Turbūt tai ir paskatino Europos Parlamentą pradėti veikti - ES šalims buvo nurodyta imtis priemonių, kurios iki 2025 m. maisto švaistymą leistų sumažinti perpus.

Gal reaguodama į šį nurodymą, o gal tiesiog matydama, jog dalis šalies gyventojų sunkiai verčiasi, Austrijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį išmesti vartojimui tinkančius produktus. Nuo šiol parduotuvės turės maisto produktus, kurių galiojimas eina į pabaigą, išdalinti kaip labdarą.

Įstatymo vykdymu rūpinsis naujasis šalies ministrų kabinetas - „Žaliųjų“ ir Austrijos liaudies partijos koalicija. Pagal patvirtintą „veiksmų prieš maisto atliekų planą“, valstybė, kartu su verslu ir nekomercinėmis organizacijomis įkurs koordinacinius centrus, kurie ne tik kontroliuos produktų kokybę, bet ir rūpinsis, kad jie pasiektų skurdžiausiai gyvenančius šalies piliečius.

Beje, austrai šią idėją sugalvojo ne patys, o „pasiskolino“ iš prancūzų, kur analogiška sistema veikia jau nuo 2016 m. Vėliau prancūzų pėdomis pasekė Italijos politikai, o tų pačių metų pabaigoje Danijos sostinėje Kopenhagoje atsirado tinklas parduotuvių, prekiaujančių produktais su besibaigiančiu galiojimo terminu.

„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kiek maisto išmetama Lietuvoje ir ar būtų įmanomas tokios sistemos įdiegimas mūsų krašte.

Lietuvoje maistas ir toliau bus išmetamas?

Nors pagal atlyginimus ir pragyvenimo lygį Lietuvai dar tolokai iki išsivysčiusių ES šalių, o pagal pasitenkinimą gyvenimu lenkiame tik Bulgariją, visgi yra sričių, kuriose Europai beveik nenusileidžiame. Viena jų - išmetamas maistas.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų, t.y. vienam šalies gyventojui per metus tenka apie 171 kg išmetamo maisto. Tai vyksta nepaisant to, jog, „Eurostat“ duomenimis, maistas ir gėrimai sudaro maždaug 21 proc. visų standartinio namų ūkio išlaidų. Palyginimui, sveikatai tenka tik 5 proc. išlaidų, švietimui - 0,5 proc.

Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad milžiniški išmetamo maisto kiekiai daro neigiamą poveikį aplinkai. Didžioji tokio maisto dalis keliauja į sąvartynus, kur pūvančios atliekos išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Nors maisto gamybai naudojamas tiek iškastinis kuras, kurio raginama atsisakyti, tiek gėlo vandens ištekliai apklausos rodo, jog maždaug pusė Lietuvos gyventojų į šiukšliadėžes meta ne tik nespėtus suvalgyti maisto produktus ar patiekalus, bet ir duoną. Dažniausiai išmetamas dar vartoti tinkamas, tačiau „prekinę išvaizdą“ praradęs maistas.

Deja, valstybiniu lygmeniu šis klausimas, bent jau artimiausiu metu, sprendžiamas nebus. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje šiuo metu nėra svarstoma galimybė nepasiturintiems gyventojams tiekti besibaigiančio galiojimo produktų“, - rašoma iš ministerijos gautame atsakyme.

Taip pat jame patikslinta, kad paramą besibaigiančio galiojimo maistu aktyviai teikia „Maisto bankas“. Maždaug apie 60 proc. viso maisto, kurį „Maisto bankas“ surenka ir išdalina nepasiturintiems maitinti, yra gaunamas iš parduotuvių ir prekybos tinklų logistikos sandėlių - tai besibaigiančio galiojimo ar dėl nereprezentatyvios pakuotės neparduodamas maistas.

Teigiami poslinkiai jau vyksta

Džiuginti galėtų nebent tai, kad nelaukdamas valdžios pritarimo iniciatyvos sprendžiant išmetamo maisto problemą imasi privatus verslas. Pasak Rimos Aukštuolytės, „Maxima“ atstovės ryšiams su visuomene, jų įmonei atsakingas vartojimas nėra svetimas.

„Produktai, kurių galiojimas eina į pabaigą, nėra išmetami. Savo klientams jau seniai suteikiame galimybę įsigyti įvairių produktų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, už pastebimai mažesnę kainą. Juos apsiperkantys gali rasti specialiai pažymėtose parduotuvių lentynose“, - sakė pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad „Maxima“ savo veiklą grindžia socialinės atsakomybės strategija, kurios siekis - iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc.

„Bendradarbiaujame su „Maisto banku“ - skurstantiems šalies gyventojams kas mėnesį vidutiniškai suteikiame maisto produktų ir paramos už 50 tūkst. eurų.

Deja, ne visas maistas būna tinkamas atiduoti tolesniam vartojimui. Siekdami, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus perduodame įmonei „Horeca sprendimai“, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Taip pat bendradarbiaujame su aukštos kokybės veiklos sertifikatą turinčia įmone „Bionova“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo surinkti naudotą aliejų ir jį esterifikuoti.