Imitacinis valdžios ir agentūrų karas

Imitacinis valdžios ir agentūrų karas

AV teisingumo departamentas paskelbė apie savo planus pateikti teismui ieškinį prieš tarptautinę reitingų agentūrą „Standard & Poor’s“ (S&P) dėl neteisingo 2007 m. išplatintų finansinių instrumentų, susijusių su hipotekos skolos popieriais, vertinimo.

Valdžia kalba apie skolomis dengtus finansinius įsipareigojimus (CDO), tuo tarpu „S&P“ pareiškė pasirengusi apginti savo poziciją teisme.

JAV priežiūros institucijos jau ne pirmą kartą reiškia pretenzijas pasaulinėms reitingų agentūroms (be „S&P“, „Moody’s Investors Service“ ir „Fitch Ratings“) tvirtindamos, kad būtent jos iš dalies išprovokavo pasaulio finansinę krizę 2008 m., nes nepagrįstai didino CDO vertybinių popierių, turinčių nemažą paklausą iki krizės, reitingus.

Reitingų agentūros neigia savo kaltę ir sako, kad jas bandoma paversti atpirkimo ožiais. Anot agentūrų, pagrindiniai kaltininkai yra investuotojai, nesugebėję deramai įvertinti rizikos, ir finansų priežiūros tarnybos, „pražiopsojusios“ krizės daigus.

2011 m. rugpjūtį „S&P“ pirmą kartą istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą viena pakopa nuo aukščiausio AA iki AA+ lygio. JAV valdžia smarkiai kritikavo agentūros sprendimą ir apkaltino ją neobjektyvumu. Agentūra dabar yra įsitikinusi, kad taip jai bandoma atkeršyti.

Tuo tarpu rimčiausi analitikai tokių ieškinių atsiradimą vadina labiau imitaciniu karu, nukreipiančiu dėmesį nuo problemos esmės: vyraujančios sistemos neįgalumo užtikrinti tą patį vartojimo lygį bankinių paskolų pagrindu.

Audrius Rudys - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Jeigu tos reitingų agentūros kuo nors ir kaltos, tai tikrai ne dėl pačios krizės sukėlimo, o nebent dėl laiko ar dėl momento, kada ji kilo. Nes giluminės problemos yra susikaupusios nepriklausomai nuo jokių reitingų agentūrų. Problema yra sisteminė, nes dabartinė ekonominė sistema jau naikina pati save. Visa ekonomika pasukta tik vartojimo skatinimo, o, vadinasi, ir besaikio skolinimosi keliu. Vos tik vartojimo skatinimas nutrūksta, iškart ištinka krizė.

Dabartinis krizės suvaldymas arba jos pasekmių sumažinimas pasiektas vėl tos pačios sistemos priemonėmis. Kadangi tai yra sistemos krizė, vadinasi, šios priemonės tik atitolina krizės pasekmes. Ir būtent todėl šitų reitingų agentūrų nėra prasmės vertinti, nes jos taip pat yra sistemos dalis.

Pagaliau šitos reitingų agentūros turi aptarnauti privačius investuotojus. Vertindamos atskiras finansų institucijas ir instrumentus, valstybes ir bankus, jos privačiam investuotojui tiesiog nurodo rizikos laipsnį, o toliau - tai tik jo reikalas, ar rizikuoti, ar ne. Iš principo šitų agentūrų tam tikri vertinimai gali paskatinti vieną ar kitą ekonomikos įvykį, bet dabar kalbėti reikia jau ne apie atskirus įvykius, o apie pačią sistemą ir jos išlikimą arba žlugimą. O sistema masiškai gyvena į skolą ir net nesirengia to keisti. Imituojami tušti pinigai ir jais sudaromas įspūdis, kad esą dar yra iš ko vartoti tokiu lygiu, koks dabar pasiektas. Ir netgi didinti tą vartojimo lygį, nes, deja, tik tai ir yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. Ekonomistams dabar yra didžiausias uždavinys, kaip sugalvoti išėjimo iš dabartinės sistemos mechanizmą patiriant kuo mažiau nuostolių.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder