Europos Sąjungos ateitis: kur eis milžinas molinėm kojom?

"Europos Sąjunga dabar - kaip milžinas molinėm kojom - stovi vietoje ir negali pajudėti. Tokios Europos Sąjungos niekam nereikia", - apibendrino diskusijos nuotaikas trečią kadenciją Europos Parlamente dirbanti Lietuvos atstovė Laima Andrikienė. Tarptautinės prekybos komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narė.

Trečią kadenciją  Europos Parlamente dirbanti L. Andrikienė prisimena Europą nuo tada, kai 2004-aisiais į ją įstojo Lietuvą, prisimena sąjungos plėtrą, kai prisijungė rumunai, bulgarai. "Dabar Europos Sąjunga stovi vietoje ir negali pajudėti. Praėjo 9 mėnesiai po "Brexito", kai mes negalime nieko daryti, nes nežinia kada aktyvuos 50 straipsnį, ar tikrai britai priims sprendimą dėl išėjimo. Dėl šios nežinios nebuvo sutarimo dėl migracijos. Pagal Europos Sąjungos sutartį, jeigu valstybės narės nesutaria tarpusavyje, nesutinka su Europos Komisijos siūlymais, Europos Parlamentas negali priimti sprendimų. Taip ir judame tuščia eiga. Negana to, keliose valstybėse vyksta rinkimai. Šiandien Olandijoje, balandį, gegužę - Prancūzijoje, rudenį - Vokietijoje. Europos Parlamentas nenorime padaryti  įtakos ir meškos paslaugos proeuropietiškoms jėgoms ir pastūmėti Marine Le Pen Prancūzijoje arba populistą Geert Wilders Nyderlanduose", - kalbėjo L. Andrikienė.

Europos Parlamente diskutavę politikai konstatavo, jog Europos Sąjunga šiuo metu stovi kryžkelėje, susidūrusi su stabilumo ir saugumo iššūkiais. „Dabar kaip niekada mums reikia vienybės. Turime pasikeisti, tačiau nesusilpnėti“, - pareiškė asamblėjos pirmininkas Antonio Tajani. 

Dauguma pasisakusiųjų kovo 15-ąją kalbėjo apie siekį išlaikyti stabilią Sąjungą, kuri atsižvelgtų į piliečių lūkesčius, tačiau išsiskyrė politikų nuomonės kalbant apie "dviejų greičių Europą".

Žinia, jog Prancūzija, Nyderlandai, Belgija bei Liuksemburgas pateiktuose siūlymuose dėl Romos deklaracijos, kurią 27 ES valstybių vadovai, pasirays kovo 25 d. Romoje, turinio nurodė, kad skirtingi integracijos keliai ir bendradarbiavimo stiprinimas galėtų padėti efektyviau reaguoti į įvairius iššūkius, kylančius ES narėms.

Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker ragino būti atsargiems su „dviejų greičių“ Europa: „Aš nenoriu naujos geležinės sienos Europoje“. Posėdyje dalyvavęs Italijos premjeras Paolo Gentiloni, komentuodamas „dviejų greičių“ Europą, kalbėjo: „Nepritariu dviem Europoms, skirstymui į didelius ir mažus, Rytus ir Vakarus, tačiau remiu Sąjungą, kurios kiekviena valstybė turi skirtingą pasiryžimo laipsnį ir galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie bet kurio kartu kuriamo projekto“.

„Šiandien dažnai kartojama frazė „kelių greičių Europa“, tačiau tai tik būdas, o ne strategija, – sakė Socialistų ir demokratų lyderis italas Gianni Pittella. "Šiandien Europos problema yra ne greitis, o kryptis. Europai reikia naujos krypties, paremtos tvirtu socialiniu ramsčiu ir galinga Europos investicijų strategija“, - sakė politikas ir ragino veiksmingiau kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu.

ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos vicepremjeras Louis Grech ragino ES ir jos valstybių vadovus imtis ryžtingų veiksmų. Jis akcentavo, kad bus svarbu tinkamai įgyvendinti Romos deklaraciją taip, kad nebūtų „antrarūšių piliečių, grietų sprendimų ir keliaklupsčiavimo“.

„Dviejų greičių ES jau egzistuoja“, – teigė Rosa D'Amato (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Italija). Jos manymu, „yra bankų, didelių įmonių ir lobistų ES, o yra piliečių ES – tų, kurie neteko darbo ir neturi jokių teisių“.

L. Andrikienė  skirtingų greičių Europos Sąjungos scenarijų palygino su mokiniais klasėje. "Tie, kurie mokosi blogai, nori, kad ir kiti vilktųsi jų greičiu. Tačiau gerai besimokantys, darbštūs mokiniai nori judėti į priekį sparčiau ir yra pajėgūs tai daryti. Kelių greičių Europa planuojama sutarties ribose. Tai nereiškia nei ES griūties, nei jos išsiskirstymo. Tik efektyvesnę Europos sąjungą ir kitokį sprendimų priėmimo mechanizmą. Lietuvą šis scenarijus gąsdina, nes baiminamasi jog šalis liks ES pašalyje. Mano nuomone, Lietuva nėra tarp euroskeptikų, tad šį variantą turėtų labai rimtai svarstyti", - pažymėjo L. Andrikienė.

Europarlamentarė pridūrė, jog 13-tus metus Europos Sąjungoje skaičiuojančioje Lietuvoje taip pat laikas pagalvoti apie efektyvesnį ES sanglaudos fondų lėšų panaudojimą.

 "Paramai mažėjant ypač svarbu galvoti, kaip ją panaudosime. Pasitraukus Didžiajai Britanijai įmokos į Europos sąjungos biudžetą ženkliai sumažės, sumažės ir išmokos. Tai ko nori Jungtinė Karalystė ir kaip ji įsivaizduoja savo išėjimo kaštus ir kaip mes įsivaizduojame yra 63 arba 9 milijardai eurų. Tai yra didžiulis skirtumas. Derybos dar neprasidėjo, nežinia, kiek jos truks ir kuo pasibaigs. Pinigus teks skaičiuoti ir naudoti protingai. Tai - faktas. Lietuvoje ES fondų lėšos ilgą laiką buvo sėkmingai cementuojamos, asfaltuojamos ir skiriamos infrastruktūros projektams. Laikas pagalvoti apie kitus dalykus: apie inovacijas, mažas ir vidutines  įmones,  jaunimo reikalus. Europos Sąjungos fondų lėšos turi būti nukreiptos siekiant sulaikyti Lietuvje jaunus žmones", - sakė L. Andrikienė.