"Šiandien vykusio balsavimo rezultatai yra stipri politinė žinia ne tik Ukrainai, kuriai siekiame parodyti, kad ES tvirtai stovi šalia, tačiau ir toms šalims, kurios nori mus suskaldyti", - teigė pranešėjas G. Landsbergis.
Pranešime pažymima, kad Ukrainos ekonomiką ištikusi didelė krizė kilo dėl ilgalaikių struktūrinių problemų ir dar labiau pagilėjo dėl ginkluoto konflikto šalies rytuose bei neteisėtos Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Praradusi priėjimą prie tarptautinių paskolų rinkų, Ukraina nebeturi galimybių pasiskolinti.
Makrofinansinė pagalba - tai išimtinis ES atsako į krizę mechanizmas, kuriuo naudotis gali ES partnerės, patiriančios dideles mokėjimų balanso problemas. Ji papildys kitų šalių ir institucijų paramą, teikiamą pagal Tarptautinio valiutos fondo finansuojamą ekonomikos programą.
Europarlamentarų sprendimas, kuriam pritarė 492 EP nariai, 107 balsavo prieš, o 13 susilaikė, leidžia Europos Komisijai kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolinti reikalingų lėšų ir jas perskolinti Ukrainai. Du trečdaliai 1,8 mlrd. eurų paramos, tikėtina, bus skirta dar šiemet, o likęs trečdalis - 2016 m. pradžioje. Ukraina turės grąžinti šią paskolą per 15 metų. Ši parama pasieks Ukrainą po to, kai ji pasirašys susitarimo memorandumą dėl ekonomikos ir valdymo reformų įgyvendinimo.

Rašyti komentarą