Draudimai Tekančios Saulės šalyje

Nenusiauti avalynės

Japonijoje yra priimta erdvę dalyti - gyvenamasis namas sau, gatvė sau, šventykla sau ir t.t. Prie įėjimo jūsų lauks neaukštas slenkstis ir vieta, kur reikia nusiauti ir palikti batus.

Į gyvenamąjį namą su batais įeinama tik per laidotuves (kvapnios lazdelės deginamos taip pat tik per laidotuves). Atėję į svečius nepamirškite nusiauti! Batus būtinai reikia nusiauti prieš įeinant į budistų šventyklas, į vidaus patalpas. Yra specialios šlepetės tualetams ir pirčiai.

Net įnešti į kambarį batus, kuriuos avėdami vaikščiojote gatvėje (japonas pasakytų „kurių padai lietė gatvę“), - jau nepadoru. Atkreipkite dėmesį į ženklus „Take your shoes off“. Beje, vaikščioti basomis medinėmis šventyklų grindimis yra labai malonu.

Viešoje vietoje šnypštis nosį

Nusišnypšti prie ko nors galima tik tuomet, jeigu norite tą žmogų baisiai įžeisti arba parodyti, kad apskritai jo žmogumi nelaikote. Bet ši taisyklė visiškai netrukdo garsiai sriaubti valgant makaronus - paprastai to užsieniečiai niekaip negali suprasti.

Duoti arbatpinigių

Taip, arbatpinigių Japonijoje nepaliekama niekur ir niekada - kavinėje, restoranuose, baruose, taksi pridėti pinigėlį prie sąskaitos yra nepriimta ir gali net įžeisti. Beje, kavinėje sąskaita nėra atnešama - reikia eiti prie kasos ir mokėti ten, prie staliuko paimti pinigų niekas neatbėgs. Bet ir daugiau negu sąskaitoje nepaims.

Valgyti traukiniuose

Traukiniais važinėja daug japonų, daug kas juose miega ir labai daug merginų dažosi, ypač rytais prieš darbą. Bet aplinkiniai dažniausiai tuo nesidžiaugia. Kas kita greitieji traukiniai: čia yra staliukai, kaip lėktuvuose, ir krėslų eilės, taip pat kaip lėktuvuose. Jūs žiūrite į kaimyno nugarą, o ne į veidą.

O paprastuose vietinio susisiekimo traukiniuose sėdimos vietos neretai būna įrengtos kaip metro - suoliukai vieni priešais kitus. Ir štai jeigu jūs tokiame traukinyje nuspręsite suvalgyti kotletuką su ryžiais, o priešais sėdės žmogus ir į jus žiūrės - prie nemandagių užsieniečių įvaizdžio prisidės dar pora štrichų. Iki stoties galima ir pakentėti.

Darbe padėti kitam

Japonijoje nereikėtų dirbti svetimo darbo. Čionykščiu požiūriu darbas žmogų daro visaverčiu visuomenės nariu, ir jeigu jūs vietoj valytojo sušlavėte šiukšles, tai gali būti suprasta ne kaip pagalba, o kaip faktas, kad jūs bandote užimti jo teisėtą vietą. Žmogus gali rimtai susinervinti.

Palikti nesuvalgytą maistą

Čia priimta suvalgyti viską. Ypač ryžius, kurie anksčiau buvo brangūs ir prieinami tik turtingiesiems. Taip, porcijos dažniausia būna ne itin didelės, o japonų virtuvė labai skani, taigi viską suvalgyti paprastai nebūna labai sunku. Palikti jums pagamintą maistą - nepagarba visai jo gamybos grandinei, nuo daržovių auginimo iki patiekimo į stalą. Japonijoje maistui apskritai yra skiriamas didelis dėmesys.

Išmesti nerūšiuotas šiukšles

Japonijoje perdirbama daugiau kaip 90 proc. šiukšlių. Plastikiniai buteliai yra gaminami iš plastikinių butelių, iš nedeginamų šiukšlių pilamos salos, popierius perdirbamas kelis kartus. Visos šiukšlės rūšiuojamos iškart, net gatvėse stovinčios šiukšliadėžės yra atskiros - buteliams, plastikui, maisto likučiams.

Šiukšliadėžės nestovi bet kur: butelį galima išmesti šalia gėrimų automato, plastiką, popierius - prie parduotuvių. Buitinės šiukšlės surenkamos ir išvežamos tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, stiklas - kartą per mėnesį. Užsieniečiai nesusigaudo šioje sistemoje ir mėto bet ką kur papuolė, o japonus tai, aišku, erzina. Ant didžiosios dalies šiukšlių konteinerių yra užrašai anglų kalba, beje, ir piktogramos, tad suprasti, ką kur mesti, yra gan lengva.

Rištis juodą kaklaraištį per vestuves

Pasirodo, Japonijoje yra nepriimta ryšėti juodą kaklaraištį per vestuves, tik per laidotuves. Vestuvėms tinka baltas arba dryžuotas. Šansai būti pakviestiems į vestuves per trumpą turistinę kelionę yra nedideli. Bet jeigu jau einate - riškitės ką nors spalvingesnio. Ir linksminkitės į sveikatą!