Debatuose su britais - dėmesys ES piliečiams

Siūlo neskubėti atsisakyti Lietuvos pilietybės

Vis dėlto dabar pagrindinis dėmesys krypsta į ES piliečius, gyvenančius ir dirbančius JK. Esminis Europos Parlamento reikalavimas – lygiavertė JK gyvenančių ES piliečių ir Sąjungoje gyvenančių britų teisių apsauga.

Anot Lietuvos politikų, mūsų šalyje reiktų suskubti įteisinti dvigubą pilietybę. Kitu atveju Lietuva galutinai praras dalį į JK emigravusių piliečių, kurie dėl saugumo pasiryžo siekti JK pilietybės. EP narys Petras Auštrevičius ragino pačius gyventojus imtis iniciatyvos ir Seimui pateikti peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Paklaustas, ar ES piliečių, gyvenančių JK, nežinomybė ir baimė yra pagrįsta, P. Auštrevičius atsakė, kad britai ateityje iš tiesų gali imtis darbo teisės apribojimų. Greičiausiai tokie apribojimai nebus taikomi bent jau tiems, kurie į JK atvyko gyventi ir dirbti dar prieš „Brexit“ paskelbimą.

JK išstojimas iš Europos Sąjungos turi ir teigiamą pusę – dalis lietuvių po „Brexit“ paskelbimo pasiryžo grįžti į Lietuvą. Tikėtina, ateityje tai sumažins emigracijos srautus. Arba, kaip pastebėjo P. Auštrevičius, atvirkščiai – paskatins juos kuo greičiau ten įsikurti.

Vis dėlto europarlamentarė Laima Andrikienė ragina į JK emigravusius lietuvius neskubėti imtis drastiškų veiksmų ir palaukti derybų su britais, kurios startuos jau šią gegužę. „Pagrindinis mūsų tikslas užtikrinti, kad 27 ES valstybių piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, situacija nepablogėtų. Mes tą patį garantuosime ir britų piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Mūsų piliečiai privalo turėti galimybę toje šalyje ir toliau laisvai gyventi ir dirbti“, - „Vakarų ekspresui“ poziciją dėstė L. Andrikienė.

Verslas susidurs su kliūtimis

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad JK turės ir toliau mokėti ES biudžeto įmokas, taip pat laikytis ES bendrosios prekybos politikos nuostatų. Be to, iki išstojimo datos JK negali pradėti derybų dėl galimų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat dėl susitarimų su atskiromis ES šalimis.

Europos Parlamento nariai siūlo ateityje pasirašyti ES ir JK asociacijos susitarimą, kuriame JK įsipareigotų toliau laikytis ES standartų aplinkosaugos, klimato kaitos stabdymo, kovos su mokesčių vengimu, sąžiningos konkurencijos, prekybos ir socialinės politikos srityje. Tačiau, pasak P. Auštrevičiaus, tokie susitarimai bus pasiekti nebent po gegužę prasidėsiančių ir maždaug dvejus metus truksiančių derybų dėl „skyrybų“. „Tik tuomet galėsime pradėti naujas ir labai svarbias derybas dėl laisvos prekybos. Tačiau tai užtruks... Verslo sektoriuje, manau, bus daug sutrikimų“, - įsitikinęs jis.

Kaip seksis derėtis su britais, Lietuvos politikai nežinantys. „Kol kas britai nori toliau naudotis privilegijomis prekyboje, bet nenori priklausyti vieningai rinkai. Žodžiu, įsipareigojimų jokių, tačiau vyšnias nuo torto nusirankioti nori“, - poziciją išdėstė L. Andrikienė.

Mato platesnį pasaulį

Dar vienas prioritetinis derybų klausimas - kiek britai turės sumokėti Europos Sąjungai už išstojimą. Iš pradžių britai savo išstojimą iš Europos Sąjungos esą vertino 9 milijardais eurų, tuo tarpu Europos Sąjunga tokį veiksmą vertina 63 mlrd. eurų. Vėliau preliminarių derybų metu britai esą nusileido ir sutiko sumokėti virš 20 mlrd. eurų. Vis dėlto trečiadienį Europos Parlamente vykusios diskusijos metu britų politikas, euroskeptikas Naidželas Faradžas (Nigel Farage) emocionalioje kalboje tikino, kad Jungtinė Karalystė apskritai nėra skolinga ES, atvirkščiai – pastaroji turėtų padengti šių „skyrybų“ išlaidas.

Europos Parlamentą jis pavadino mafija, kuri įtraukė ir niekaip nepaleidžia JK: “Jums pernelyg sunku suprasti, kad egzistuoja kur kas didenis pasaulis nei Europos Sąjunga. Daugiau nei 90 proc. prekybos vyksta būtent už ES ribų. Mes neprivalome važinėtis vokiškais automobiliais ar valgyti belgišką šokoladą. Manau, jūsų išreikšta pozicija, mums nusprendus išeiti iš ES, paskatins ir daugiau valstybių palikti ES.”

Laukia jaunų britų iniciatyvos

Jei derybos vyks sklandžiai, Jungtinė Karalystė oficialiai iš ES išstos 2019 metais. Tačiau po to dar iki trejų metų užsitęs pereinamasis laikotarpis.

Beje, EP nariai išreiškė tikėjimą, kad Jungtinė Karalystė dar kada nors grįš į ES. „Pagrindinis mūsų partneris yra jaunieji britai, ne politikai. Gali būti, jog ateities karta referendume balsuos už narystę Europos Sąjungoje. Manau, su Jungtine Karalyste išsiskiriame trumpam – galbūt ir vėl susitiksime visai netrukus“, - mano P. Auštrevičius.