Daugiau nei pusė rusų nori, kad Leninas būtų palaidotas

Priartėjus eilinėms 1917 metų bolševikų perversmo vado Vladimiro Lenino gimimo metinėms, kaip paprastai, Rusijoje vėl aiškinamasi, ar jis turi būti palaidotas.

Dabar 56 proc. šalies gyventojų mano, kad "pasaulio proletariato vadas" turi būti palaidotas. Per pastaruosius 6 metus taip manančiųjų padaugėjo 10 procentų.

Nuosekliai mažėja manančių, kad Lenino mumija ir toliau turi būti palikta mauzoliejuje prie Kremliaus sienos, ir dabar tokių yra 28 proc. Apklausą atliko nepriklausoma sociologinių tyrimų tarnyba Visuomenės nuomonės fondas.

54 proc. apklaustųjų mano, kad Leninas buvo geras žmogus, dar kiek daugiau mano, kad jis Rusijos istorijoje atliko teigiamą vaidmenį.

Kiek daugiau nei du trečdaliai rusų mano, kad nereikia pervadinti gatvių ir aikščių, kurios pavadintos Lenino vardu.

Sausį Rusijos prezidento reikalų valdyba paskelbė, kad kol kas neketinama iš mauzoliejaus iškelti Lenino palaikus ar iškelti greta Kremliaus sienos palaidotus kitus sovietinius veikėjus. Tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčia mano, kad Lenino palaikai turi būti palaidoti.

V. Leninas (Uljanovas) mirė 1924 metais, jo kūnas buvo balzamuotas ir laikomas specialiai tam pastatytame mauzoliejuje aikštėje šalia Kremliaus. Vietoj laikino mauzoliejaus 1930 metais pastatytas nuolatinis, išlikęs iki šių dienų.

Mirus diktatoriui Josifui Stalinui, 1953-1961 metais jo palaikai buvo eksponuojami greta V. Lenino mumijos, po to jis palaidotas kape prie Kremliaus sienos.

Dėl V. Lenino palaidojimo Rusijoje smarkiai ginčijamasi nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.