CŽV sukūrė bin Ladeną ir pati jį nužudė

Osamos bin Ladeno gyvenimo kelias primena kvapą gniaužiantį nuotykių romaną. Septynioliktasis didžiulės Saudo Arabijos turtuolio šeimos vaikas tapo XXI a. Herostratu. Sunku pasakyti, ar jis kada nors svajojo apie tokią neįprastą šlovę, bet šiandien pasaulyje tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs jo vardo. O.bin Ladeno biografija dar bus parašyta ir, ko gera, ne viena. Tik vargu ar tokį komerciniu požiūriu vertingą siužetą Holivudas kada nors perkels į ekraną, nes svarbiausiojo teroristo gyvenime yra pernelyg daug momentų, kurie kompromituoja jo pagrindinį oponentą - JAV centrinę žvalgybos valdybą.

Faktas, kad bin Ladenas yra CŽV kūrinys, seniai niekam ne paslaptis. Jis buvo pagrindinė garsiosios operacijos “Ciklonas”, kurią Amerikos žvalgyba daugelį metų vykdė Afganistano teritorijoje, grandis. Operacijos tikslas buvo organizuoti modžahedų judėjimą, nukreiptą prieš sovietų armiją, kurios daliniai buvo įvesti į šią šalį 1979 m. Būtent dėl šios operacijos bin Ladenas ir tapo nesutaikomu kovotoju su “klaidatikiais” bei finansų magnatu. Per komercines bendroves, priklausiusias bin Ladenui, buvo dosniai finansuojami talibai, nes jos gaudavo didžiulius statybos darbų ir ginklų tiekimo užsakymus, o svarbiausias pasaulio teroristas tapo labai turtingu žmogumi, multimilijonieriumi.

Miltas Birdenas (Milt Bearden), buvęs CŽV užsienio tarnybos Pakistane vadovas, 2000 m. sausio 24 d. laikraščiui “New Yorker” prisipažino, kad asmeniškai su bin Ladenu susitikęs nebuvo: “Bet ar žinojau, kad jis yra? Taip, žinoma. Tokie kaip bin Ladenas kiekvieną mėnesį iš kitų Saudo Arabijos piliečių arba žmonių iš Persų įlankos valstybių gaudavo 20-25 mln. dolerių karui finansuoti. O tai yra dideli pinigai. Tai papildomi 200-300 mln. dolerių per metus. Būtent tuo ir užsiėmė bin Ladenas”. 1986 m. bin Ladenas į šalį atgabeno sunkiąsias statybines mašinas. Gerai išmanydamas statybos meną (jis buvo baigęs inžinerijos mokslus), bin Ladenas statė “mokymo stovyklas”, kai kurias giliai kalnų olose, ir tiesė kelius privažiuoti iki jų.

Tos stovyklos, kurias Vašingtonas paskui pervardijo į “terorizmo universitetus”, buvo įrengiamos bendradarbiaujant su ISI (Pakistano žvalgybos agentūra) ir CŽV. Afganus pasipriešinimo kovotojus, įskaitant dešimtis tūkstančių bin Ladeno pasamdytų ir finansuojamų kareivių, apginkluodavo CŽV. Pakistanas, JAV ir Didžioji Britanija siųsdavo jiems savo karinius patarėjus. Tomas Kerju (Tom Carew), buvęs britų spec. pajėgų kareivis, slapta kovojęs modžahedų pusėje, 2000 m. rugpjūčio 13 d. Anglijos laikraščiui “Observer” sakė: “Amerikiečiai įnirtingai stengėsi išmokyti afganus teroristinių veiksmų miestuose technikos - dėti bombas automobiliuose ir pan., kad šie organizuotų pasikėsinimus į rusus didesniuose miestuose. (...) Daugelis jų dabar šias žinias ir įgūdžius pritaiko kariaudami su viskuo, ko nekenčia”.

Bin Ladeno organizacija “Al Qaeda” (“Pamatas”) buvo įkurta 1987-88 m., jos paskirtis buvo vadovauti mokymo stovykloms ir komercinei veiklai. Ji - iš esmės griežtos struktūros kapitalistinis holdingas, karines operacijas ir logistikos paslaugas jungiantis su visiškai legaliomis komercinėmis operacijomis.

Vėliau bin Ladenas tiesiog tęsė darbą, kuris jam buvo patikėtas 9-ąjį deš. Afganistane: samdyti kareivius, juos maitinti ir mokyti. Pasikeitė tik jo svarbiausias užsakovas - vietoj ISI, o netiesiogiai CŽV, jis ėmė teikti paslaugas talibų režimui. Bin Ladenas, JAV akimis, teroristu tapo tada, kai susipyko su Saudo Arabijos karališkąja šeima dėl sprendimo po Irako invazijos į Kuveitą įsileisti į šalį daugiau kaip 540 000 amerikiečių kareivių. Bin Ladenas pareiškė, kad Saudo Arabija ir kiti Artimųjų Rytų režimai esantys JAV marionetės, lygiai kaip anksčiau Afganistano Vyriausybė buvusi Sovietų Sąjungos marionetė, ir pakvietė kovoti prieš juos.

Kaip ir dažnai būna, agentas išslydo iš savo šeimininkų rankų ir virto savarankiška jėga, nukreipta į tuos, kas jį sukūrė. Pajutusi pavojų, CŽV dar 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį pirmą kartą pabandė nužudyti pačios sukurtą Frankenšteiną, įviliojusi jį gydytis į vieną iš Egipto klinikų, tačiau pasikėsinimas žlugo ir bin Ladenas prisiekė atkeršyti savo geradariams. Reikia pripažinti, jam tai pavyko. Bet neliko skolinga ir CŽV. Po daugybės nesėkmingų bandymų sunaikinti pasaulinio blogio įsikūnijimą, 2011 m. gegužės 1 d. jiems pagaliau pasisekė. Amerikiečiai sunaikino savo pačių pagimdytą blogį.

Bet ar tikrai sunaikino? Ar žinia apie bin Ladeno žūtį atitinka tiesą? Atitinkamą Kataro televizijos kanalo “Al Jazeera” pranešimą, padarytą remiantis svarbiais šaltiniais Pakistane ir pačioje “Al Qaeda”, nusičiupo visos pasaulio žiniasklaidos priemonės. Beje, įrodymai yra keisti, ypač skubus palaidojimas jūroje. Vienas iš paaiškinimų - kad nė viena šalis nebūtų priėmusi jo kūno ir kad amerikiečiai nenori, jog jo kapas taptų piligrimystės vieta tiems, kurie jį laiko didvyriu. Todėl amerikiečiai, kaip reikalauja musulmonų tradicija, ir palaidojo jį tą pačią dieną Arabijos jūroje. Jaudinantis rūpestis, ar ne? Kad ir kaip būtų, tokia skuba perša klausimą, kas gi vis dėlto ilsisi Arabijos jūros dugne. O gal tikrasis bin Ladenas, suvaidinęs visus jam CŽV paskirtus vaidmenis ir išsiųstas į personalinę pensiją, pasivadinęs kitu vardu ir pakeitęs išvaizdą, ramiai kur nors gurkšnoja kavą? Įdomu ir tai, kaip vyko jo sunaikinimo operacija. Paskelbta, kad bin Ladenas tapo netikėto smūgio auka. Amerikos šaltiniai liudija, kad bin Ladeno vilos rajone amerikiečių nepilotuojami lėktuvai sukaliojosi kokias dvi valandas - nepastebėti jų buvo sunku. Keista jau vien tai, kad, sprendžiant iš visko, bin Ladenas seniai gyveno nebe oloje, o patogioje dviejų aukštų viloje Abotabade, vos už 60 km nuo Pakistano sostinės, beveik vietos Karo akademijos kaimynystėje. Ir apie tai atseit niekas nežinojo?

Kyla ir kitas klausimas: kaip bin Ladeno likvidavimas paveiks teroristinių organizacijų aktyvumą? Dauguma ekspertų yra įsitikinę, kad tai - tik simbolinė pergalė ir kad jo žūtis sukels atsakomąją išpuolių prieš amerikiečius ir jų sąjungininkus bangą.