„Coca-Colą“ purto „tolerancijos“ skandalas: darbuotojus moko būti „mažiau baltaisiais“

Perdėtas, absurdiškas politinis korektiškumas, diskriminacija ar tiesiog rasizmas? Tokį rebusą dabar sprendžia didieji užsienio leidiniai ir portalai.

Tikėtina, kad 2020-aisiais 84 mlrd. JAV dolerių įvertinto „Coca-Colos“ prekės ženklo vertė šiais metais kris – tarptautinėje kompanijoje kilusį skandalą pasigavo ir jau kelias paras eskaluoja žiniasklaida.

Kas nutiko: bendrovės darbuotojai, kuriems teko laimė (ar nelaimė) pakliūti į kompanijos surengtus nuotolinius mokymus, skatinančius kultūrinę įvairovę ir pavadintus „Priešinantis rasizmui“, buvo raginami būti „mažiau baltaisiais“.

Vėliau į viešumą nutekėjo mokymų skaidrės, kuriose detaliau paaiškinta, ką reiškia būti „mažiau baltaisiais“: būti mažiau arogantiškiems, mažiau užtikrintiems savimi, nuolankesniems ir kuklesniems, taip pat „klausyti“ ir „tikėti“, atsisakyti apatijos ir „baltųjų solidarumo“.

Coca-Cola mokymų medžiaga sukėlė skandalą © Youtube.com

Anglakalbėje žiniasklaidoje kilo net keli skandalai: tiek dėl „Coca-Colos“ konglomerato „rasistinio“ požiūrio, tiek dėl bendrų tendencijų, kurias rodo politikai ir kitos bendrovės. „Jeigu būtų buvę surengti panašūs mokymai, kuriuose darbuotojai būtų raginti būti „mažiau juodais“, „mažiau geltonais“, protestai ir sriūbavimas girdėtųsi JAV gatvėse, verslai ir kompanijos smerktų „Coca-Colą“ ir atsisakytų (jos) produkcijos.

Dabar traktuojama, lyg tai būtų šiomis dienomis normalus (new normal – Alfa.lt) dalykas“, – nurodo vienas iš žiniasklaidos atstovų.

„Coca-Colos“ padėtį dar keblesnę daro tai, kad mokymuose paskelbtas tezes rasistinėmis ir neteisingomis laiko ir patys juodaodžiai.

Politikos komentatorė, aktyvistė ir JAV pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukianti rašytoja Candace Owens viešai paskelbė, kad bendrovės darbuotojai turėtų paduoti darbdavį į teismą.

„Jei kompanija platintų mokymų medžiagą, kurioje juodieji būtų mokomi būti „mažiau juodais“, pasaulis persprogtų, o iš paskos sektų bylos.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie darbuotojai paduos „Coca-Colą“ į teismą dėl rasizmo ir diskriminacijos“, – rašė C. Owens.

Žinoma JAV teisininkė, Respublikonų partijos narė ir Amerikietiškos laisvės centro bendraįkūrėja Harmeet Dhillon „Twitter“ platformoje teigė, kad tokie mokymai, jos manymu, yra „atvira rasinė diskriminacija“.

Gan skandalingą istoriją aprašė tokie užsienio žiniasklaidos vardai kaip „New York Post“, „FOX Business“, „Independent“ ir kiti.

Anot žiniasklaidos priemonių, „Coca-Colos“ kompanijos vidinių mokymų medžiaga į viešumą iškilo tuomet, kai neįvardytas informatorius dalį šios medžiagos pateikė „YouTube“ platformos turinio kūrėjai Karlyn Borysenko.

„JAV ir kitose Vakarų valstybėse baltieji yra išmokyti manyti, kad jie yra pranašesni (už kitų rasių atstovus), nes jie yra baltieji“, – tokios mintys, kaip skelbė K. Borysenko, yra formuojamos jai nutekintose mokymų medžiagos skaidrėse.

Anot „New York Post“, „YouTube“ turinio kūrėja taip pat nurodė, kad kritikos sulaukę kursai „Coca-Colos“ darbuotojams buvo privalomi.

Kilus skandalui, socialinis tinklas „LinkedIn“ savaitės pradžioje paskelbė, kad pašalina nuotolinių kursų medžiagą. O „Coca-Cola“ ginasi, kad prieštaringai įvertinti mokymai jos darbuotojams nebuvo privalomi, juos buvo galima rinktis laisva valia.

„Mes toliau bendradarbiausime su savo darbuotojais ir tobulinsime savo mokymo programas“, – žiniasklaidoje cituojami kompanijos atstovai.

„Coca-Colos“ nuoširdumu abejoti verčia prieštaringą medžiagą paviešinusios „YouTube“ turinio kūrėjos K. Borysenko liudijimas – anot jos, ne vienas bendrovės darbuotojas yra patvirtinęs, kad šie keisti mokymai buvo privalomi.