Britų premjeras atsiprašė už 1972 metų "kruvinąjį sekmadienį" Šiaurės Airijoje

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) vyriausybės vardu atsiprašė už britų karių mirtinus šūvius į katalikus vadinamąjį "kruvinąjį sekmadienį" 1972 metais Šiaurės Airijoje. Kartu jis pareiškė apgailestavimą dėl britų armijos vaidmens per neramumus prieš 38 metus, praneša agentūra AFP. D. Kameronas antradienį parlamente Londone pristatė 12 metų trukusio tuometinių įvykių tyrimo rezultatus.

Britų desantininkai 1972 metų sausio 30-ąją Šiaurės Airijos Londonderio mieste apšaudė nesankcionuotos demonstracijos prieš britų vyriausybės internavimo politiką dalyvius. "Kruvinąjį sekmadienį" žuvo 13 žmonių, dar vienas mirė nuo sužeidimų po kelių mėnesių. Šis incidentas tapo kruvino pilietinio karo tarp katalikų ir protestantų Šiaurės Airijoje pradžia. Per jį iki 1998-ųjų, kai buvo pasiektas taikos susitarimas, žuvo daugiau kaip 3 tūkst. 500 žmonių.

Pirmojoje ataskaitoje 1972 metais buvo patikėta karių versija, kad demonstrantai pradėjo į juos šaudyti ir jie privalėjo gintis. Tačiau 1998 metais pradėtas tyrimas parodė, kad kareiviai buvo neteisūs. Nė viena iš aukų nebuvo ginkluota. Be to, kariai šaudė be išankstinio įspėjimo. 5 tūkst. puslapių ataskaitoje "kruvinasis sekmadienis" vadinamas "katastrofa Šiaurės Airijos gyventojams".

"Tyrimo rezultatai yra visiškai vienareikšmiški", - sakė D. Kameronas parlamentarams. Šūviai esą yra "nepateisinami". Kai kurie tuometinio desantininkų bataliono nariai "prarado savikontrolę". Tačiau vis dėlto atsakomybė dėl jos ginkluotųjų pajėgų veiksmų tenka vyriausybei. Todėl D. Kameronas pabrėžė labai apgailestaująs dėl šūvių - "vyriausybės ir visos šalies vardu".

Londonderyje 12 metų trukusio tyrimo rezultatai sutikti džiaugsmingai. Tūkstančiai žmonių, tarp jų - 14 aukų artimieji, D. Kamerono kalbą stebėjo dideliame ekrane. Prieš tai jie tylos eitynėmis reikalavo "visiškos tiesos".

230 mln. eurų kainavęs tyrimas yra ilgiausiai trukęs Didžiosios Britanijos istorijoje. Iš viso komisija apklausė 900 liudininkų ir surinko 2 tūkst. 500 žmonių liudijimus.