Bepiločiai lėktuvai - žudikai be teismo

Gana dažnas scenarijus: pasienio rajone tarp Pakistano ir Afganistano link gyvenvietės važiuoja sunkvežimis. O ten - turgus, žmonių grūstis. Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) specialistai, sugretinę bepiločio lėktuvo nuotraukas, palydovinės žvalgybos duomenis ir agentų pranešimus, daro išvadą: sunkvežimio vairuotojas ir jo kabinoje sėdintis kolega - teroristai. Krovinys - šimtai kilogramų sprogmenų.

Sunkvežimis - bomba ant ratų. Gyvenvietėje gali žūti šimtai civilių žmonių. Kad užkirstų kelią kruvinai tragedijai, operatoriui tolimoje Amerikoje pakanka nuspausti mygtuką. Bepilotis lėktuvas klusniai paleis raketą, sunkvežimis kartu su teroristais išlėks į orą taip ir nepasiekęs gyvenvietės. Teroro aktui užkirstas kelias.

Žudanti statistika

Nuo 2004 m. birželio iki 2012 m. rugsėjo CŽV ir JAV karinių pajėgų vadovybė išleido 344 įsakymus dėl taikinių apšaudymo iš bepiločių įrenginių. Tokių tikslinių likvidavimų aritmetika paprasta: nukovei du tris teroristus - išgelbėjai dešimtis, o gal ir šimtus civilių žmonių gyvybių. Džonas Brenanas (John Brennan), kurį daugelis jau mato būsimuoju CŽV vadovu, tiesiog liaupsina tokių smūgių „chirurginį tikslumą“. Jo žodžiais tariant, bepiločių lėktuvų naudojimas leis „pašalinti vėžio metastazes, vadinamas „Al-Kajeda“, minimaliai pakenkiant aplinkiniams audiniams“.

Tačiau paprasti scenarijai būna tik Holivude arba reklamos klipuose. O ką daryti, jeigu už sunkvežimio važiuoja autobusas su keleiviais? Aukoti vienų niekuo nekaltų žmonių gyvybes gelbėjant kitus? O ką, jeigu atpažinti teroristus pavyko vos 60 proc. vietoj visų 100?

Iki 2012 m. rugsėjo vien Pakistane iš bepiločių lėktuvų buvo nukauta nuo 2562 iki 3325 žmonių, iš jų nuo 474 iki 881 - civiliai gyventojai. Tai Londone įsikūrusio nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos biuro skaičiavimų duomenys. Skaičių sklaida tokia didelė, nes JAV administracija iš principo nekomentuoja operacijų naudojant bepiločius lėktuvus. Žurnalistams teko rinkti duomenis iš žiniasklaidos ir vykdant apklausas bombardavimų vietose.

Mirties nuosprendis už akių ir be teismo

2011 m. JAV naudojo bepiločius lėktuvus teroristams, neteisėtų karinių formuočių dalyviams, narkotikų prekeiviams Afganistane, Pakistane, Jemene, Somalyje, Libijoje ir net gretimoje Meksikoje tikslingai naikinti. Tais pačiais tikslais bepiločius lėktuvus taip pat naudoja Didžioji Britanija, Izraelis ir Rusija. Vokietija kol kas turi tik žvalgybinius nepilotuojamus lėktuvus.

Techninis progresas tikslines likvidacijas pavertė mėgstamiausiu karinių veiksmų metodu XXI amžiuje, mano amerikiečių saugumo ekspertas Arminas Krišnanas (Armin Krishnan). Savo esė „Tikslinė žmogžudystė“ A.Krišnanas taip apibendrina bepiločių lėktuvų naudojimo šalininkų argumentus: „Karas tapo labiau sąžiningas ir morališkai pateisinamas nuo tada, kai į taikiklį pakliūva tik kalti arba už jį atsakingi asmenys“.

Balansuojant ties teisėtumo riba

Kritikai bepiločių lėktuvų naudojimą prilygina pasikėsinimui, neteisėtam susidorojimui ar net žmogžudystei, sankcionuotai valstybės. Pagal tarptautinę teisę karinių veiksmų dalyvio nužudymas leistinas, jeigu abi kovojančios pusės yra karo būsenos viena kitos atžvilgiu. Tačiau, pavyzdžiui, JAV ir Pakistanas tarpusavyje nekariauja, vadinasi, žudymas Pakistano teritorijoje yra nelegalus. Išimtis: grėsmės nekaltiems civiliams gyventojams užkardymas.

Kiek pritemptai situaciją galima palyginti su policininko šūviu į nusikaltėlį, gelbstint pagrobtą įkaitą. Pritemptai todėl, kad policininkas veikia savo gimtojoje šalyje, o bepiločiai lėktuvai žudo svetimose.

2012 m. rugsėjį Stanfordo universiteto Teisės fakultetas ir Niujorko universiteto Teisės mokykla paskelbė bendrą pranešimą „Gyvenimas bepiločio lėktuvo šešėlyje“. Autoriai daro išvadą, kad įrodyti „tiesioginę grėsmę žmonėms“ Pakistano atveju yra ypač sunku.

Kadangi Baltieji rūmai įslaptino visas tokias operacijas, oficialiai teisiškai įvertinti tokių veiksmų neįmanoma. „JAV nevykdo savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų, o būtent neužtikrina laisvo priėjimo prie duomenų ir niekam neatsiskaito dėl įvykdytų operacijų“, - teigiama dokumente.

Bepiločiai vietoj Gvantanamo

Kai slepiama informacija, svarstyti apie bepiločių lėktuvų panaudojimo efektyvumą sudėtinga. Karo meto įstatymai numato vadinamuosius neplanuotus nuostolius - civilių gyventojų žūtį, jeigu tokių nuostolių mastai adekvatūs pasiektiems tikslams. Tačiau empiriniai tyrimai verčia daryti priešingas išvadas. Kaip teigia CNN karo apžvalgininkas Peteris Bergenas, likviduoti tikrai pavojingus ir seniai ieškomus teroristus pavyksta itin retai. Tokių sėkmingų operacijų dalis tesudaro apie 2 proc. O štai taikių gyventojų aukų skaičius, naudojant nepilotuojamus lėktuvus, nepalyginti didesnis. Visa tai neabejotinai destabilizuoja situaciją tokiose šalyse kaip Pakistanas.

JAV valdant prezidentui Džordžui Bušui (George Bush), įtariamuosius terorizmu pasodindavo į specialius kalėjimus, esančius už JAV jurisdikcijos ribų, teigia minėtas analitikas A.Krišnanas. Ten juos metų metus laikydavo be teismo ir tyrimo, netgi kankindavo. Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), tik atėjęs į valdžią, žadėjo nutraukti tokią neteisėtą praktiką. Pažadas iki šiol neįvykdytas: Gvantanamo politinių kalinių lageris ir dabar egzistuoja. O JAV tuo metu „nuo sulaikymo perėjo prie tikslinės likvidacijos praktikos“.

Pagal „Deutsche Welle“