Barakas Obama ragina Rusiją atitraukti kariuomenę

Atnaujinta 14.35 val.

Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų gali reikšti, kad rusai "turi papildomų planų”. Maskva turi atitraukti iš ten savo kariškius ir pradėti derybas, kad sumažėtų įtampa. Tai penktadienį pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama).

"Matyti, kaip įvairių rūšių daliniai telkiami pasienyje pratybų dingstimi”, - sakė B. Obama interviu televizijos kanalui CBS.

Pasak JAV prezidento, Rusijos kariuomenės judėjimas yra būdas įbauginti Ukrainą arba tolesnių veiksmų ženklas. "Galimas daiktas, kad Rusija turi papildomų planų”, - sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Andrejus Parubis pareiškė, kad Rusija palei savo sieną su Ukraina sutelkė apie 100 tūkstančių kariškių.

Atnaujinta 12.50 val.

Kijevo administracijos vadovas Vladimiras Bondarenka davė nurodymą patikrinti, ar miesto slėptuvės parengtos priimti žmones pavojaus atveju. Kelias slėptuves Ukrainos sostinės centre ketvirtadienį jis apžiūrėjo pats, praneša "5-asis kanalas”.

V. Bondarenka apsilankė II klasės slėptuvėje, kurioje 485 žmonės galėtų praleisti tris paras. Joje sukauptos geriamojo vandens ir maisto atsargos, sudarytos reikiamos sanitarijos sąlygos. Pasak pareigūno, objektas visiškai parengtas eksploatuoti.

Kijeve yra 526 slėptuvės, bet dar ne visos yra parengtos priimti žmones.

Pastaruoju metu Ukrainos valdžios atstovai ne kartą teigė, kad į šalį gali įsiveržti Rusijos kariuomenė. Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Andrejus Parubis šiomis dienomis pareiškė, kad "kiekvieną naktį, kiekvieną valandą gali būti užpulta žemyninės Ukrainos teritorija, ir mes tam ruošiamės”.

Atnaujinta 11.38 val.

Viktoras Janukovyčius pasiūlė surengti Ukrainoje referendumą, o ne pirmalaikius prezidento rinkimus, ir paprašė pašalinti jį iš Regionų partijos.

"Tik nacionalinis referendumas, o ne skubūs pirmalaikiai prezidento rinkimai gali stabilizuoti politinę situaciją ir išsaugoti Ukrainos suverenitetą bei vientisumą, - sakoma jo kreipimesi į Regionų partijos suvažiavimą. - Todėl prašau panaikinti mano kaip Regionų partijos garbės pirmininko įgaliojimus ir pašalinti mane iš partijos”.

Atnaujinta 11.18 val.

Ukrainos dešiniųjų radikalų organizacija "Dešinysis sektorius" gali būti uždrausta po to, kai 2 tūkst. jos šalininkų ketvirtadienio vakarą apsupo parlamento pastatą ir pagrasino jį šturmuoti, "RIA Novosti" sakė šaltinis iš Julijos Tymošenko partijos "Batkivščyna" (Tėvynė).

Ketvirtadienio vakarą "Dešiniojo sektoriaus" ultranacionalistai apsupo parlamento pastatą, reikalaudami teismo šalies vidaus reikalų ministrui Arsenui Avakovui dėl grupės lyderio Oleksandro Mužyčkos žūtį per susišaudymą su milicija.

Rusija buvo išdavusi O. Mužyčkos suėmimo orderį, įtariant jį ir jo suburtą grupuotę kovojus prieš Rusijos pajėgas per Čečėnijos karą 1994-1995 metais. Be to, O. Mužyčka kaltino Ukrainos prokurorus ir miliciją sąmokslu siekiant nužudyti jį.

Parlamentą užblokavę radikalai vėliau pranešė, jog pastato šturmas atidedamas iki penktadienio ryto.

Po įvykių ketvirtadienį ukrainiečių valdininkai surengė skubųjį susitikimą, kurio metu vidaus reikalų ministras A. Avakovas pasiūlė uždrausti "Dešinįjį sektorių".

Ukrainos parlamentas penktadienį per neeilinį posėdį svarstys A. Avakovo atstatydinimą.

Atnaujinta 11.00 val.

Europos Sąjunga (ES) nėra pasiruošusi priimti Ukrainą į savo gretas, tačiau tokia galimybė tikėtina ateityje, teigė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso), kuriuo remiasi "RIA Novosti".

Pasak Ž. M. Barozo, pasiūlymas dėl narystės ES nebuvo pateiktas, nes Bendrijos narės nėra pasiruošusios "šiame etape integruoti tokios valstybės kaip Ukraina".

EK pirmininkas akcentavo, kad Ukraina taip pat nėra pasiruošusi įstoti į ES.

"Tačiau mes visada sakėme, kad durys nėra uždarytos (...), todėl tokia galimybė egzistuoja ateityje", - pažymėjo Ž. M. Barozas.

Praėjusią savaitę ES valstybių bei vyriausybių vadovai ir Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas žengė pirmą simbolišką žingsnį glaudesnių ekonominių ir politinių santykių link ir pasirašė ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinę dalį.

Atnaujinta 10.25 val.

Vengrija nepritaria Europos Sąjungos (ES) sprendimui įvesti ekonomines sankcijas Rusijai dėl intervencijos Ukrainoje, penktadienį paskelbtame interviu sakė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuriuo remiasi "Reuters".

10 mln. gyventojų turinti centrinė Europos valstybė iš Rusijos importuoja apie 80 proc. visų šalies gamtinių dujų. Be to, neseniai su Maskva buvo pasirašyta 10 mlrd. eurų vertės sutartis dėl paskolos dviejų "Pakš" atominės elektrinės energijos blokų statybai, kurių vykdytoja - "Rosatom".

Be kita ko, Rusija taip pat yra didžiausia Vengrijos prekybos partnerė už ES ribų.

"Ekonominės sankcijos jau yra trečias sankcijų etapas. Pasisektų, jeigu pavyktų to išvengti, nes tai nėra nei Europos, juolab Vengrijos interesuose", - dienraštis "Vilaggazdasag" citavo V. Orbaną.

Remiantis 11 buvusių komunistinių ES narių pareigūnų užuominomis pastarąją savaitę, dauguma ketina pasipriešinti Bendrijos bandymui paskelbti naują sankcijų etapą, susijusį su prekyba ir ekonominiais ryšiais.

V. Orbano teigimu, Ukrainos krizė ir Maskvai paskelbtos politinės sankcijos kol kas nepakenkė Vengrijos sutarčiai su Rusija. Tikimasi, kad to nebus ir ateityje.

"Rosatom" vadovas pareiškė ketvirtadienį, kad Vakarų sankcijos paveiks tarptautinius kontraktus, skelbė naujienų agentūra "RIA Novosti".

Atnaujinta 08.25 val.

Ukrainos energetikos ministerija perspėjo ES dėl galimo "dujų karo" pasikartojimo ir rusiškų dujų tranzito nutraukimo. Apie tai teigiama Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Prodano laiške ES energetikos komisarui Giunteriui Otingeriui (Guenther Oettinger).

"Deja, pasiteisino pesimistiškos prognozės dėl naujos Rusijos Federacijos tiekiamų gamtinių dujų dainos. Jau paskelbta, kad naujoji kaina nuo šių metų balandžio bus skaičiuojama be nuolaidos, numatytos "Charkovo sutartyse", - rašoma laiške.

Kaip teigia Ukrainos energetikos ministerija, laiko organizuoti reversinį dujų tiekimą iš ES šalių į Ukrainą liko labai nedaug. "Jeigu nesugebėsime šios problemos greitu laiku išspręsti, "dujų karas", koks vyko 2009-aisiais, gali pasikartoti pagal tokį pat scenarijų ir su tais pačiais padariniais; dujų tiekimas iš Rusijos Federacijos Vakarų kryptimi gali būti netgi visiškai nutrauktas", - teigiama laiške.

Todėl J. Prodanas ragina imtis skubių priemonių. Jis siūlo per artimiausias dvi tris dienas sukurti specialią aukšto lygio pareigūnų grupę, skirtą užkirsti kelią krizei ir, esant būtinybei, atitinkamai reaguoti. Pagrindinis tokios grupės tikslas būtų kuo skubiau organizuoti dujų tiekimą per Slovakijos teritoriją į Ukrainą.

"Esu įsitikinęs, kad mūsų bendri veiksmai leis užkirsti kelią blogiausiam scenarijui tiek Ukrainos, tiek ir ES šalių gerovės vardan", - teigiama laiške.

Kovo 7 d. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris pastebėjo, kad Ukrainos nesugebėjimas atsiskaityti už dujas gali išprovokuoti situaciją, kokia buvo susiklosčiusi 2009 m. pradžioje. 2009 m. pradžioje "Gazprom" buvo priversta dvylikai dienų pristabdyti dujų tiekimą Ukrainai dėl skolų už gamtines dujas.