Baltarusijoje nusileido šeši Rusijos naikintuvai

Atnaujinta 18.05 val.

Dėl krizės Ukrainoje NATO ir JAV sustiprinus karines pajėgas Rytų Europoje, Rusija nusiuntė į Baltarusiją šešis "Su-27" tipo naikintuvus. Be to, į šalį prie NATO rytinės sienos nusiųsti trys kariniai transportiniai lėktuvai, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Naikintuvai ir lėktuvai nusileido Mogiliovo bazėje į rytus nuo Minsko.

Pateiktais duomenimis, naikintuvai rengs bendrus skrydžius su baltarusių kolegomis. Tikslas yra "žvalgyba iš oro bei oro erdvės apsauga ir gynyba" virš Rusijos ir Baltarusijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paprašė Rusijos dislokuoti naikintuvus. "Broliškos šalys" Ukrainos konflikte su Vakarais turėtų "deramai" reaguoti į JAV naikintuvų permetimą į Lenkiją ir Baltijos šalis, sakė jis.

Baltarusija ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, taip pat su Lietuva.

Atnaujinta 16.02 val.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo neteisėtai įvestą kariuomenę iš Ukrainos. Europarlamentarai smerkia Rusijos agresiją Kryme pažeidžiant tarptautinę teisę ir įspėja, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ES saugumui. Jie pažymi, kad artėjantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas, o tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos parlamentu yra neįmanomas, praneša Parlamento spaudos tarnyba.

Europarlamentarai griežtai smerkia Rusijos agresiją ir invaziją Kryme, "kuris yra neatskiriama Ukrainos dalis, ir kurio atitinkamą statusą yra pripažinusi Rusijos Federacija ir tarptautinė bendruomenė". EP ragina "tuojau pat išvesti visas Ukrainos teritorijoje neteisėtai dislokuotas karines pajėgas".

Rusijos deklaruojamas tikslas apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus yra visiškai nepagrįstas, nes jie nepatyrė ir nepatiria jokios diskriminacijos, pažymi EP nariai. Jie taip pat "smerkia oficialią Rusijos doktriną, pagal kurią Kremlius tvirtina turįs teisę panaudoti jėgą suvereniose kaimyninėse šalyse siekiant "apsaugoti" ten gyvenančius rusų tėvynainius, kaip prieštaraujančią tarptautinei teisei ir normoms".

Rezoliucijoje teigiamai vertinamas Europos Vadovų Tarybos sprendimas sustabdyti dvišales derybas dėl vizų ir naujojo susitarimo su Rusija. Jei konfliktas ir toliau bus kurstomas aneksuojant Krymą, europarlamentarai siūlo taikyti platesnes sankcijas - ginklų embargą, vizų apribojimus bei turto įšaldymą. Savo ruožtu Europos Parlamentas pažymi, kad jo tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos Valstybės Dūma bei Federacijos Taryba yra neįmanomas.

Parlamentas ragina taikiai išspręsti krizę remiantis tarptautine teise, išsaugant Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą. Rezoliucijoje pažymima, kad "pagal Ukrainos konstituciją Krymo Autonominė Respublika referendumus gali rengti tik vietinės svarbos klausimais, o ne norint keisti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas", todėl referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos bus laikomas neteisėtu ir EP nepripažins jo rezultatų. EP taip pat nepripažįsta savavališkai pasiskelbusios Krymo valdžios sprendimo paskelbti nepriklausomybę.

EP nariai remia sprendimą suteikti Ukrainai 11 mlrd. eurų ES paramą, nedelsiant pasirašyti Asociacijos susitarimo politinę dalį ir sumažinti Ukrainos prekių importo į ES tarifus. Kartu jie kviečia paspartinti vizų režimo liberalizavimą Ukrainai. Parlamentas sveikina naujosios Ukrainos valdžios pasiryžimą vykdyti reformas. Jis ragina surengti laisvus skaidrius rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir nepasiduoti spaudimui atidėti gegužės 25 d. numatytus prezidento rinkimus.

EP "pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi su Rusija kalbėtis vienu sutelktu balsu ir remti vieningos Ukrainos teisę laisvai spręsti dėl savo ateities". EP apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės vykdo didelio masto ginklų ir karinių technologijų eksportą į Rusiją, ir ragina jį nedelsiant sustabdyti. Pasak europarlamentarų, įvykiai Ukrainoje parodė, kad ES turi dvigubai sustiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Moldovos ir Gruzijos pasirinkimui eiti Europos keliu ir jų teritoriniam vientisumui.

Atnaujinta 14.18 val.

Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas neatmetė galimybės, kad Maskva atsakys "simetriškomis" ekonominėmis sankcijomis Vakarų šalims, praneša "RIA Novosti".

"Tikimės, kad bus taikomos tik politinės sankcijos, o ne visas paketas, turėsiantis poveikį ekonomikai, - apie Vakarų šalių sankcijas kalbėjo A. Lichačiovas. - Mūsų atsakas, be abejo, būtų simetriškas".

JAV ir Europos Sąjungos (ES) grasinimai apriboti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Maskva sukėlė daug nerimo Rusijos rinkose, o pasitikėjimas rubliu krito.

Vašingtonas praėjusią savaitę pristatė vizų išdavimo apribojimus kai kuriems Rusijos pareigūnams, ketvirtadienį pasiūlymui pritarė Senatas, tikėtina, kad netrukus sankcijoms pritars ir Kongresas.

Kovo 12 d. sankcijų Rusijai tekstą patvirtino ir Europos Sąjunga (ES), pirmadienį dėl dokumento teksto spręs ES užsienio reikalų ministrai.

Atnaujinta 13.00 val.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) prašydama aptarti Rusijos pajėgų okupaciją Krymo pusiasalyje, rašo "Reuters".

Kreipimesi taip pat pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti atskirų JT narių pagalbos sprendžiant krizę Kryme. Kai kurie parlamento nariai pageidavo, kad į pusiasalį būtų įvestos JT stebėtojų pajėgos.

Kreipimąsi palaikė 250 iš 450-ties Rados narių. Nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus "Regionų partijos" nariai ir komunistai nuo balsavimo susilaikė, argumentuodami, jog pirmiausiai nori pamatyti sekmadienį Kryme rengiamo referendumo rezultatus.

Dokumento tekste niekur tiesiogiai nesikreipiama į Saugumo Tarybą (ST) Buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Boriso Tarasiuko teigimu, prašyti šios institucijos pagalbos yra beprasmiška, nes Rusija vetuotų bet kokį ST sprendimą.

"Manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas, nes gali būti sušaukta neeilinė Generalinės Asamblėjos sesija. Deja Saugumo Taryboje Rusija turi veto teisę", - sakė B. Tarasiukas.

Parlamente taip pat patvirtinta rezoliucija dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES). Joje dabartinis premjeras Arsenijus Jaceniukas įpareigojamas "kiek įmanoma greičiau pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą".

Atnaujinta 12.20 val.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalies Pietinėje karinėje apygardoje prasidėjo didelio masto karinės pratybos, rašo "Reuters".

Teigiama, kad manevruose dalyvauja apie 8 tūkst. 500 karių, taip pat artilerijos ir raketinės artilerijos daliniai. Kiek ilgai pratybos truks, nenurodoma.

Pratybos greičiausiai sukels dar daugiau politinės įtampos tarp Maskvos, Kijevo, Vašingtono ir Europos Sąjungos (ES), prieš kovo 16 dieną numatytą referendumą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos, kurio Vakarų šalys ir Ukraina nepripažįsta.

Atnaujinta 11.00 val.

Ketvirtadienį kreipdamasi į Vokietijos parlamentą kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog Rusija siekia išnaudoti susilpnėjusią Ukrainą ir pagrasino "masinėmis" ekonominėmis bei politinėmis sankcijomis, rašo "Reuters".

Anot kanclerės, Maskva pasirinko ne partnerystės kelią spręsti krizei Ukrainoje, o pasinaudojo nestabilia padėtimi Kijeve savo interesams pasiekti.

"Ukrainos teritorinis vientisumas negali būti kvestionuojamas", - sakė A. Merkel, pabrėždama, jog Ukrainos Krymo ir Balkanų Kosovo regionų lyginti negalima.

Vokietijos vadovė taip pat įspėjo Maskvą dėl politinės ir ekonominės izoliacijos, jei ši ir toliau laikysis to paties kurso Krymo atžvilgiu.

"Ponai ir ponios, jei Rusija ir toliau taip elgsis kaip pastarąsias kelias savaites, tai bus katastrofa ne tik Ukrainai, - teigė A. Merkel. - Mes matome grėsmę ne tik Rusijos kaimynei, bet ir Maskvos ir Europos Sąjungos (ES) santykiams. Tai sukeltų didžiulę žalą Rusijos ekonomikai ir politikai".

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ketvirtadienį ir kreipėsi į šalies parlamentą dėl situacijos Ukrainoje, tačiau naujausių apklausų duomenimis didesnė vokiečių dalis nepalaiko Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, praneša "thelocal.de" naujienų portalas.

"Forsa" instituto atliktos apklausos ataskaitoje pažymima, kad tik 25 proc. Vokietijos piliečių mano, kad ekonominės sankcijos prieš Rusiją padės išspręsti krizę Ukrainos Krymo pusiasalyje, 69 proc. apklaustųjų teigė, kad suvaržymai nieko nepakeis.

64 proc. respondentų sakė tikintys, kad Krymo krizė ir ekonominės sankcijos prieš Rusiją neigiamai paveiks Vokietiją, nors didžioji dalis apklaustųjų dėl Ukrainos problemų kaltina nušalintą prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Nepaisant neigiamo požiūrio į sankcijas, to paties instituto atliktoje apklausoje pastebima, kad A. Merkel ir jos partijos populiarumas išaugo dėl jos dalyvavimo bandant spręsti krizę Ukrainoje.

Apklausos buvo vykdomos kovo 7 ir 10 dienomis, jų metu apklausti 1003 žmonės.

Atnaujinta 09.50 val.

Sprendžiant Rusijos ir Krymo konfliktą, Premjeras Algirdas Butkevičius pasigedo stipresnio Europos Sąjungos (ES) lyderių tarpininkavimo.

Kalbėdamas apie įvykius Kryme, Premjeras pripažino nesitikėjęs, kad Rusija taip pasielgs su Krymu.

"21-ame amžiuje, kad būtų galima įvesti armiją ir užimti Krymą... Aišku, tai yra savotiškas signalas, kad ir šiandien gali būti įvairiausių netikėtumų", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijui" sakė Ministras Pirmininkas.

Kita vertus, šioje situacijoje Premjeras įžvelgė, kad ES lyderiai neišnaudojo visų galimybių.

"Bet aš čia matau ir tam tikrą problemą mūsų ES lyderių. Kai kalbama apie ta tikrą dialogą ir rekomenduojama, kad tartųsi Rusijos vyriausybė su demokratiškai išrinkta Ukrainos vyriausybe, pastebėjus tikrai, kad to dialogo nebus, tai faktiškai turėjo būti tarptautiniu lygiu vedamos derybos. Jeigu ne Ukrainoje, tai gal netgi ir organizuojant susitikimus Briuselyje ir paskiriant kai kurių šalių lyderius kaip nuo Vokietijos, Prancūzijos arba yra tam tikri užsienio reikalų ministrai, kurie turi didelę patirtį ir praktiką, kaip tas derybas vesti. Galiu vertinti, kad yra stipriai pavėluota ir šita situacija nėra išnaudota", - teigė jis.

Kalbėdamas apie sankcijas už smurtą Ukrainoje atsakingiems asmenims, A. Butkevičius patikino savo nuomonės nepakeitęs, tačiau stebėjosi, kad visi politikai kalbėjo apie tas pačias sankcijas, tik kai kurie iš jų vertinti vienaip.

"Ką aš pasakiau, tai pasakė ir ES vadovui ir niekas kitas nėra pasikeitęs, bet aš manau, kad dialogo aktyvumas, dar pasikartosiu, turėjo būti stipresnis ir galbūt kai kurie kiti sprendimai irgi galėjo būti priimti", - dėstė jis.

Atnaujinta 08.10 val.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos laikinąjį ministrą pirmininką Arsenijų Jaceniuką ir pažadėjo "palaikyti Ukrainą" konflikte su Rusija, skelbia BBC.

B. Obama įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad tarptautinė bendruomenė "bus priversta atsižvelgti į kainą", jeigu Rusija neatitrauks savo karių iš Krymo.

Trečiadienį panašų pareiškimą paskelbė Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys.

A. Jaceniukas per susitikimą su B. Obama sakė, kad Ukraina "niekada nepasiduos" Rusijai.

"Visiškai nepriimtina, kad 21 amžiuje Ukrainos teritorijoje yra rusai. Tai pažeidžia visus tarptautinius susitarimus ir sutartis", - pažymėjo A. Jaceniukas.

B. Obama pareiškė, kad "mes Rusijos intervenciją Kryme už jos bazių ribos laikome tarptautinės teisės pažeidimu".

"Mes labai griežtai sakome, kad palaikysime Ukrainą ir Ukrainos žmones siekdami užtikrinti teritorinį vientisumą ir suverenitetą", - kalbėjo B. Obama.

Atnaujinta 08.00 val.

Diplomatiniai kreipimaisi į Maskvą paskelbti prieš sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą, kuriame piliečių bus klausiama, ar jie nori likti Ukrainoje, ar prisijungti prie Rusijos.

Rusijos kariuomenė ir prorusiškos ginkluotos grupės užėmė strategines pozicijas Kryme vasario pabaigoje po prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimo.

Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutarties su Ukraina pirmoji dalis bus pasirašyta jau kitą savaitę, o Rusijai gali būti taikomos papildomos sankcijos. Tai po susitikimo Varšuvoje pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Mes abu manome, kad būtų naudinga, jei asociacijos sutartis būtų prasirašyta kiek įmanoma greitai“, – sakė D. Tuskas. Todėl sutarties „politinė dalis“ esą bus pasirašyta kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą savaitę. A. Merkel jam pritarė.

Kanclerė kartu patvirtino planus griežtinti sankcijas Rusijai. Jei nebus sudaryta kontaktinė grupė, sankcijos bus neišvengiamos, sakė ji. Sprendimas dėl to gali būti priimtas ES užsienio reikalų ministrų sustikime Briuselyje ateinantį pirmadienį, praėjus dienai po prieštaringai vertinamo referendumo Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Ukraina lapkričio pabaigoje įšaldė asociacijos sutarties su ES pasirašymą, kai svarbi jos kaimynė Rusija pagrasino ekonominėmis sankcijomis.