Per savaitę Ukrainoje ir aplink ją nutiko keli svarbūs dalykai. Pirmiausia pačiu svarbiausiu reikalu tektų laikyti tai, jog V.Putinas pripažino, kad jo karinės pajėgos dalyvavo pakeičiant valdžią Kryme ir organizuojant ten referendumą. Kitaip sakant, Rusija visiškai pripažino, kad ji ciniškai laužė bet kokius tarptautinės teisės principus ir panaudojo savo specialiąsias pajėgas. Tai yra svarbiausias dalykas.
Antras pagal svarbą dalykas yra derybos Ženevoje. Tačiau, žinoma, tų susitarimų ir dabar nesilaikoma. Keturšalių derybų išdavos neatitinka Rusijos planų, todėl tai yra tik eilinis farsas. Tačiau šiaip ar taip visi susėdo prie derybų stalo. Taigi Rusijos šnekos, kad ji nepripažįsta šios Ukrainos valdžios nuo šito momento tapo niekinės, nes negali derėtis su tuo, ko nepripažįsti. Šiuo požiūriu aš laikyčiau, kad tai yra rimtas žingsnis į priekį.
Trečias svarbus dalykas yra eilė tokių kurstytojiškų-provokatoriškų kalbų iš Rusijos pusės, kai buvo pradėta naudoti carinės Rusijos terminologija. Tai aiškinimai, jog egzistuoja vadinamoji Novorosija, t.y. teritorijos, kurios anksčiau Ukrainai nepriklausė, o buvo carinės Rusijos dalimi. Žinoma, tai yra visiškas absurdas, nes visa Ukraina tuo metu įėjo į carinės Rusijos sudėtį. Dalytis dabar, kas ten kam priklausė, yra gana sudėtinga. Bet V.Putino frazeologija liudija, kad visos jo ideologo Aleksandro Dugino pateiktos idėjos apie Novorosiją, apie strateginį koridorių iš Rusijos į Balkanus yra gyvos.
Ketvirtas dalykas pagal svarbą yra tai, kad pirmą kartą nuo konflikto pradžios Mariupolyje Ukrainos pajėgos gynėsi, buvo panaudoti šaunamieji ginklai, yra žuvę keturi žmonės ir apie 30 sužeistų. Keisčiausia yra tai, kad gynėsi tas pats karinis dalinys, kuris būdamas įvestas į revoliucinį Kijevą taip pat naudojo ginklą ir prieš Maidano demonstrantus. Kitaip tariant, tie žmonės visiškai tiksliai vykdė ir vykdo sargybų statutą.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Rašyti komentarą