Ar kare su Rusija reikėtų lėktuvnešių?

Nors tarptautinės pratybos BALTOPS pradėtos rengti įpusėjus Šaltajam karui, 1972 metais, šiemet neįprasta yra tai, kad Baltijos jūros pratybų metu lėktuvnešis „Harry S. Truman (CVN 75)“ plaukė Adrijos jūroje, prie Italijos pakrantės.

Jungtinių Valstijų laivyno lėktuvai į pratybas skrido per visą Europos žemyną. Tai – pirmas atvejis, kuomet pratybose BALTOPS dalyvavo Amerikos lėktuvnešių sistemos dalis.

Didelio nuotolio tiksliųjų ginklų dėka Rusija turi galimybę užpulti tiek lėktuvnėšius, tiek ir ant žemės esančias karines bazes.

„Galimybė veikti Adrijos jūroje ir tuo pačiu remti sąjungininkus Baltijos regione rodo, kad esame pajėgūs atlikti tai, ką užsibrėžėme, – šį mėnesį pasirodžiusiame pranešime teigė galinis admirolas, aštunto lėktuvnešio smogiamosios grupės vadas Gene Blackas. – Tai yra kovai suteikiamo mūsų lankstumo ir vikrumo įrodymas, tik patvirtinantis Jungtinių Valstijų atsidavimą regiono saugumui ir partneriams bei sąjungininkams.“

Lėktuvnešio „Harry S. Truman (CVN 75)“ krovinys pratybose pasirodė 43 karinių vienetų, 60 aviacijos vienetų ir daugmaž 5000 asmenų pavidalu. Pratybose dalyvavo apie 16 sąjungininkių, įskaitant Belgiją, Daniją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Rumuniją, Ispaniją, Švediją, Turkiją, Jungtinę Karalystę ir jungtines Valstijas, taip pat – žmonės iš Kanados, Estijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos ir Slovakijos.

Tačiau nors priešingoje žemyno pusėje esančių lėktuvnešių pristatytų pajėgų dalyvavimas pratybose Baltijos regione yra savotiškai įspūdingas reiškinys, akivaizdu, kad lėktuvnešiai regione veikti gali labai ribotai.

Šimtą tūkstančių tonų sveriantys „Nimitz“ ar „Ford“ klasės lėktuvnešiai yra per dideli ir pernelyg pažeidžiami, kad galėtų pasitarnauti būdami uždaroje Baltijos jūros erdvėje. Pažangios pakrantėje ir jūroje esančios Rusijos priešlaivinės raketos šiems kelia rimtą grėsmę.

Rusijos pajėgos, apsiginklavusios „NPO Mašinostroenija“ gamybos „P-800 Oniks“ viršgarsinėmis priešlaivinėmis raketomis, kurias galima gabenti tiek ore, tiek laivuose, tiek povandeniniuose laivuose, tiek ant žemės, gali pasiekti bet kur Baltijos jūros paviršiuje esantį laivą – nuo Kaliningrado eksklavo iki Švedijos pakrančių.

Šimtą tūkstančių tonų sveriantis „Nimitz“.

Tai tampa akivaizdu omenyje turint 300 kilometrų nuotolį galinčią pasiekti Rusijos „Bastion-P“ pakrantės gynybos sistemą, apginkluotą dviem pustrečio karto garso greitį viršijančiomis „P-800 Oniks“ priešlaivinėmis raketomis. Manoma, kad jos gali pasiekti net 600 kilometrų atstumą. Vadinasi, kad didžiąją Baltijos jūros paviršiaus dalį dengia Rusijos pakrantėse esantys ginklai.

Tai – pirmas atvejis, kuomet pratybose BALTOPS dalyvavo Amerikos lėktuvnešių sistemos dalis.

Nors daugumą Baltijos jūroje esančios Rusijos flotilės sudaro senesni, pagyvenę įrenginiai, visi regione esantys Maskvos povandeniniai ir paviršiaus laivai bei kariniai lėktuvai yra apginkluoti galingais priešlaiviniais įrenginiais. Regioną taip pat intensyviai saugo kitos Rusijos ginklų sistemos – tokios, kaip „S-300V4“ ir „S-400“, keliančios iššūkius bet kokioms hipotetinio konflikto metu regione veiksiančioms Jungtinių Valstijų pajėgoms.

„Rusijos flotilė Baltijos jūroje pati savaime nėra stipri jūrinė galia, tačiau ji kurį laiką gali sėkmingai vykdyti uostų blokadą, užminuoti uostus ir veikti sąjungininkų galimybes naudotis jūra. Kita problema yra ta, kad visos Jungtinių Valstijų pajėgos galėtų funkcionuoti tik tarp Rusijos didelio nuotolio oro gynybos raketų skrydžio trajektorijų arkų ir veiktų tik dėl Rusijos kruizinių raketų, artilerijos ir oro pajėgų gailesčio, – platformoje „War on the Rocks“ tvirtino Jūrinės analizės centro tyrėjas Michaelas Kofmanas. – Aviacijos palaikymui nereikėtų kovoti tik su „S-400“ oro gynybos sistemos su 250 kilometrų nuotoliu, 350 kilometrų nuotolio „Iskander-M“ taktinėmis raketomis arba 300 kilometrų nuotolio „Bastion-P“ pakrantės raketų gynybos sistema.“

Regioną taip pat intensyviai saugo kitos Rusijos ginklų sistemos – tokios, kaip „S-400“, keliančios iššūkius bet kokioms hipotetinio konflikto metu regione veiksiančioms Jungtinių Valstijų pajėgoms.

Jungtinių Valstijų laivyno dalyvavimas pratybose atskleidė ne vien tai, kad lėktuvnešiai ir paviršiaus laivai ribotuose Baltijos jūros vandenyse yra pažeidžiami, bet ir tai, kad tiek oro atakų metu, tiek puolant iš pakrantėse esančių bazių būtų pažeidžiami ir naikintuvai. Didelio nuotolio tiksliųjų ginklų dėka Rusija turi galimybę užpulti tiek lėktuvnėšius, tiek ir ant žemės esančias karines bazes. Tai – viena iš didžiausių ir augančių jungtinių pajėgų Europoje problemų.

Šimtą tūkstančių tonų sveriantys „Nimitz“ ar „Ford“ klasės lėktuvnešiai yra per dideli ir pernelyg pažeidžiami, kad galėtų pasitarnauti būdami uždaroje Baltijos jūros erdvėje.

Potencialus šios problemos sprendimas yra esant jūrinės aviacijos poreikiui konflikto metu lėktuvnešį laikyti saugiu atstumu ir naudotis kuro papildymo orlaiviais. Vadinasi Jungtinių Valstijų laivynas turėtų tęsti darbus ties „MQ-25“ žmogaus nevaldomo kuro papildymo orlaivių plėtojimo programomis. Visuotinio karo metu Rusija tikrai taikytųsi į šiuos orlaivius bei jų bazes. Bent kurį laiką kuro papildymo sistema remtųsi į vietos išteklius. Bet net ir tuomet toks galingas priešas, kaip Rusija, gali sugebėti perimti „MQ-25“, taigi ateityje šioms mašinoms reikės ir tam tikro veikimo slaptumo.