Afganistano karo baisybės atverstos pasauliui

Afganistano karo baisybės atverstos pasauliui

Saugumo padėtis apverktina, Pakistano žvalgyba bendradarbiauja su talibais, o paprastų afganistaniečių nesigaili ne tik talibai, bet ir sąjungininkai. Ir tai tik maža dalis tiesos apie karą Afganistane, paviešintos interneto svetainės “WikiLeaks”.

Informacinė bomba

Skandalas, kokio pasaulis nematė nuo Vietnamo karo laikų, - taip pasaulio žiniasklaida pakrikštijo “WikiLeaks” svetainės, viešinančios slaptą informaciją iš viso pasaulio, dienraščiams “The Guardian”, “The New York Times” ir “Der Spiegel” perduotus slaptus karo Afganistane dokumentus.

Svetainė leidiniams perdavė 92 201 slaptą dokumentą, kur užfiksuoti amerikiečių kariuomenės veiksmai Afganistane 2004-2009 m.: žvalgybos agentūrų perspėjimai apie grėsmes, koalicijos operacijų planai, ataskaitos, priešo atakų ir kelio bombų aprašymai, įrašai apie susitikimus su vietos politikais.

Visa tai dabar žiniasklaidos rankose. Ji dokumentus jau pakrikštijo “nepagražinta tiesa apie karą Afganistane”, “WikiLeaks” svetainės kūrėjai dar skambiau - “Afganistano karo dienoraščiu”.

Civilių skerdynės

Deja, dienoraštis rašytas raudonu rašalu. Slapta informacija atskleidžia ne tik JAV ir sąjungininkų kariuomenių Afganistane strategiją, bet ir žiaurų NATO karių elgesį su vietos žmonėmis.

Koalicijos pajėgos, remiantis dokumentais, Afganistane per klaidą nužudė šimtus civilių, o Afganistano armijos karių nevengė vadinti “patrankų mėsa”.

Kai kurie incidentai net niekuomet nebuvo viešinami. Tarp jų 16 vaikų skerdynės, kurias per klaidą surengė britų pajėgos, subombardavusios civilių žmonių minią; į motociklų vairuotojus be įspėjimo šaudę NATO kariai - neva motociklininkai yra talibų mirtininkai; vaikus vežančio autobuso apšaudymas 2008 m. netoli Kabulo - mat autobusas važiavo per arti Prancūzijos karinio konvojaus; JAV patrulių sušaudyti 15 autobuso keleivių. Ir tai tik keli incidentai, kurie nebuvo paviešinti.

Taip pat dokumentuose detaliai aprašyta, kaip lenkų kariai 2007 m. iš minosvaidžio apšaudė kaimelį, kur vyko vestuvių pokylis. Keli vaikai žuvo, kai juos apšaudė iš JAV Nevados valstijos radijo bangomis pilotuojamas JAV karinis lėktuvas, o talibų surengta, tačiau NATO bandyta užglaistyti pakelės bombų sprogdinimo kampanija nusinešė 2 tūkst. civilių gyvybių.

Dokumentai atskleidė, kad sąjungininkai per klaidą Afganistane per šešerius metus atėmė gyvybę 195 civiliams, dar 174 sužeidė. Tačiau abejojama, kad tai tikri skaičiai, nes nemažai žūčių buvo tiesiog prilygintos nelaimingiems atsitikimams.

Be to, paviešinta informacija apie slaptą specialiųjų pajėgų būrį, vadinamą juoduoju daliniu. Jo užduotis - “pagauti arba nukauti” Talibano vadus be jokio teismo. Taip pat atskleista, kaip JAV kariuomenė nuslėpė faktą, jog talibams pavyko įsigyti “žemė-oras” tipo raketų.

Kaltinimai Pakistanui

“WikiLeaks” ne pirmą kartą paviešina intriguojančią slaptą informaciją. Šių metų balandžio mėnesį svetainė išplatino 2007-aisiais filmuotą vaizdo klipą, kuriame matyti grupė civilių, tarp jų ir du naujienų agentūros “Reuters” darbuotojai, sušaudomi Bagdado gatvėse iš amerikiečių “Apache” sraigtasparnių.

Vėliau tie patys kariai sunaikino sužeistam žmogui padėti atskubėjusį furgoną, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo du vaikai.

Vasario 18 dieną “WikiLeaks” publikavo slaptą JAV ambasados Reikjavike telegramą Vašingtonui. Joje aprašomi Islandijos politikų skundai, kad britai ir olandai juos terorizuoja dėl “Icesave” banko žlugimo.

Šį kartą šoką sukėlė paviešinta informacija, kad Pakistano, JAV artimo sąjungininko regione, žvalgyba artimai bendradarbiavo su talibais.

Dokumentai atskleidžia, kad kasmet po milijardą dolerių iš JAV gaunančios Pakistano žvalgybos agentai nuolat susitikinėjo su talibų vadais ir padėjo jiems organizuoti kruvinas atakas prieš amerikiečių pajėgas Afganistane ir net išpuolius prieš aukštus Afganistano valdžios pareigūnus. Tarp taikinių buvo net Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai).

Pakistanas kaltinimus kategoriškai paneigė. Šalies ambasadorius Vašingtone Husainas Hakvanis (Husain Haqqani) pareiškė: “Pastaruosius porą metų mes taip pat turėjome mokėti krauju. Vis daugiau pakistaniečių žūva nuo teroristų rankų, įskaitant ir mūsų kariuomenės bei žvalgybos pareigūnus”.

Informacijos nutekėjimas yra sufabrikuotas?

Slaptos informacijos nutekėjimas apie JAV ir NATO karinius veiksmus Afganistane yra "iš anksto numatyta akcija, siekiant diskredituoti pozicinį Pakistano vaidmenį kaimyninės šalies padėties stabilizavimo procese", interviu pareiškė buvęs Pakistano žvalgybos vadovas generolas Hamidas Gulas (Hamid Gull).

Jo pavardė daug kartų buvo minima slaptuose kariniuose dokumentuose, kuriuos paviešino interneto tinklalapis "Wikileaks". Dokumentuose teigiama, kad autoritetingas generolas siekė suvienyti Afganistano maištininkų pajėgas kovoje prieš amerikiečių ir NATO pajėgas ir net kelis kartus buvo susitikęs su "Al Qaeda" atstovais Vaziristano provincijoje.

"Visa tai tik šmeižtas, primenantis buvusio JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo (Collin Powel) melagingas ataskaitas apie Irako masinio naikinimo ginklus", - pabrėžė H. Gulas. Jo teigimu, JAV specialiosios tarnybos "ne pirmą kartą bando su juo suvesti sąskaitas".

"Paskelbti dokumentai yra sufabrikuoti, ir aš, kaip buvęs žvalgybininkas, matau, kad tai net neprofesionaliai padaryta. Greičiausiai tuo siekiama pateisinti didžiules Pentagono išlaidas", - tvirtino buvęs Pakistano žvalgybos vadovas.

Jis pridūrė esąs pasirengęs stoti prieš JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybes. "Galiu vykti į Vašingtoną ir Londoną. Jie gali mane apklausti, ir aš paneigsiu visus melagingus kaltinimus", - griežtai kalbėjo H. Gulas.

Informacija

Trims skirtingiems pasaulio šalių dienraščiams informacija perduota specialiai. “WikiLeaks” siekė, kad sukaupti dokumentai pirmiau būtų patikrinti žurnalistų. Be to, svetainė norėjo apsisaugoti nuo Vyriausybės įsikišimo galimybės ir būti garantuota, kad dokumentai “neprapuls” interneto erdvėje.

“WikiLeaks” įkūrėjas Džulianas Esendžas (Julianas Assange) tvirtina, kad pagal susitarimą kiekvienas iš leidinių turėjo pateikti dokumentų analizę, o “WikiLeaks” publikuoti autentiškus dokumentus. Leidiniai po kelių savaičių kruopštaus tyrimo ir šaltinių tikrinimo savo dokumentų analizę sutartinai paskelbė sekmadienio vakarą.

Dž.Esendžas tvirtina, kad informacijos turi ir daugiau. Amerikiečiai baiminasi, kad į viešumą gali iškilti ir tokios medžiagos kaip dešimtys tūkstančių JAV ambasadų visame pasaulyje susirašinėjimų kopijų, kur aptariami ginklų pardavimo sandėriai, susitarimai dėl prekybos, slapti susitikimai ar necenzūruota ir neoficiali užsienio vyriausybių pozicija.

JAV žvalgybai prieš dokumentų paviešinimą buvo pavykę prisikasti iki Dž.Esendžo, kuriam informaciją per savo pažįstamą teikė Irake dirbęs 22 m. žvalgybos analitikas Bredlėjus Maningas (Bradley Manning). Pentagonas bandė susisiekti su Dž.Esendžu. Kaip jis pats sako, JAV pareigūnai pasiūlė jam susitikti ne JAV teritorijoje. Tačiau svetainės įkūrėjas atsisakė.

Tuo tarpu B.Maningą Pentagonui pavyko susekti su programišiaus iš Kalifornijos Adriano Lamo (Adrian Lam) pagalba. Jam analitikas, pasivadinęs Bradass87 slapyvardžiu, prisipažino turįs slaptos informacijos. Jis papasakojo, kad gali prisijungti prie dviejų slaptų tinklų: SIPRNET, kuriame perduodamos JAV diplomatinės ir karo žvalgybos paslaptys, ir “Joint Worldwide Intelligence Communications System”, kurioje laikoma labiausiai įslaptinta medžiaga.

Bradass87 programišiui tvirtino, kad informacija turi būti paviešinta. Tačiau A.Lamas internetinių pokalbių išklotines perdavė Pentagonui. B.Maningas buvo sulaikytas Irake. Jam buvo pateikti kaltinimai vaizdo medžiagos iš Irako nutekinimu. Vyras buvo įkalintas Kuveito kalėjime. Šiuo metu B.Maningas laukia teismo.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder