Afganistanas (XII). Vestuvių ekonomika

Balti, gėlėmis išpuošti limuzinai, rožinės pamergių suknelės, šampano purslai bei "kariamo" piršlio juokeliai - ne, nė vieno iš šių mums įprastų vestuvinių atributų afganų santuokos šventėje nepamatysime. Sutuoktuvės, paremtos islamiškomis tradicijomis, turi kitokio žavesio.

Kalbėdamas apie žavesį tikrai neturiu galvoje turbūt jums prieš akis jau iškilusių vaizdinių ar žiniasklaidoje, tragedijų skiltyje, aprašytų istorijų apie priverstinius mergaičių tekinimus už žymiai vyresnių vyrų. Jei tikitės šiame pasakojime apie vestuvių žavesį išgirsti šiurpinančių istorijų apie tai, kaip pavydus vyras savo jaunai žmonai nupjovė ausis ar nosį, turėsiu jus nuvilti.

Vos prieš kelis mėnesius vestuvių puotą iškėlęs Basiras - tas pats, kurio dainuojamą "Atskrend sakalėlis" galėjote girdėti prieš kelerius metus žiūrėdami reportažą iš lietuvių karių stovyklos Afganistane - apie jokį santuokos smurtą nepasakojo. Tik juokėsi ir kraipė galvą girdėdamas, kokias žinias apie musulmonų vestuves atsivežiau iš Lietuvos.

Turbūt nežinojote, kad mūsų mokyklų 12 klasėje besimokančios merginos Afganistane patektų į senmergių kategoriją? Na, kaip nepateks, jei vedybinis amžius čia prasideda maždaug nuo 10 metų. Į kurią klasę eina tokio amžiaus mergaitės Lietuvoje? Į ketvirtą?

Tiesa, 10-metės nuotakos yra labiau išimtis nei taisyklė, ir paprastai merginos teka 13-15 amžiaus. Todėl natūralu, kad 18-metės tampa "nebepopuliarios". Be abejo, visko būna. Didesniuose miestuose liberalesnių pažiūrų šeimos tekina savo dukras tik po to, kai šios įgauna išsilavinimą - kad šeima mokslui netrukdytų ir atvirkščiai. Bet tai nėra dažnas reiškinys, kaip ir pats moterų išsilavinimas. Kita išimtis bei galimybė ištekėti sulaukus pilnametystės atsiranda tuomet, kai mergina yra iš turtingos ir įtakingos šeimos.

Beje, apie turtinį svertą. Turbūt jau žinote: Afganistane yra priimta už nuotakas mokėti "išpirką" jos tėvams. Tą turėtumėte prisiminti dar iš vaikystės laikų, kai skaitydavote arabų šalių pasakas. Juk pamenat, kaip sultonai sau žmonas rinkdavosi ir už jas kupranugariais, arkliais ar dar kokiais natūriniais turtais atsiskaitydavo? Labai panašiai ir dabar yra. Tik dar viena atsiskaitymo priemonė atsirado - žali ir šlamantys doleriai. Tik neskubėkite piktintis, neva Afganistane klesti prekyba žmonėmis - tokie yra visiškai natūralūs vietiniai papročiai ir į gyvenimą įaugusios tradicijos. Bet jei vis dėlto norite piktintis, prieš tai prisiminkite ir senuosius lietuviškuosius papročius, kai už šviesiakasę mėlynakę nuotaką jos tėvams buvo paklojama nemenka sumelė auksinių. Pas mus tai būdavo dar XX amžiuje, o čia, Afganistane, tik XIV...

Taigi, kiek kainuoja nuotaka? Išgirdęs dar kelis kartus pasitikslinau, ar teisingai supratau. Suma svyruoja nuo 15 iki 40 tūkstančių dolerių, nors gali išaugti ir iki 60 tūkstančių. Kaina labiausiai priklauso nuo nuotakos amžiaus ir jos šeimos turtinės padėties bei įtakos bendruomenėje. Kuo vyresnė, kuo nuotakos šeima skurdesnė, o jei dar po skyrybų ar našlė, tuo mokestis už nuotaką mažesnis.

Tiesa, kalbant apie išsiskyrusias moteris ar našles reikia pažymėti, jog jos retai kada išvis išteka antrą kartą, o jei ir išteka, tai dažniausiai už našlio, kuriam reikia namų šeimininkės ir vaikų prižiūrėtojos. Tokia jau karti realybė, kad išsiskyrusios moterys Afganistane dažnai yra atstumiamos visuomenės.

Tęsiant santuokos ekonomikos temą. "Palankiausios" kainos yra atokesniuose kaimuose, kur vestuvių išlaidos mažesnės dešimteriopai ir paprastai neviršija 3 tūkstančių dolerių. Problemos su grynaisiais? Ne bėda - priimtini ir ekvivalentai avimis ar net ryžių maišais. 40 tūkstančių dolerių atitinka maždaug 200 avių ir 20 karvių, o jei gyvuliai dar laukiasi savo palikuonių, tai skaičiuojama dvigubai.

Bus daugiau