Afganistanas. Emigracija į XIV amžių

Dauguma mūsų pareigą tėvynei svečioje šalyje atlieka jau nebe pirmą kartą, tačiau šįkart nusprendėme savo įspūdžiais ir išgyvenimais tarptautinėje misijoje pasidalinti ne tik su savo šeimomis ir artimiausiais draugais, bet ir su "Vakarų ekspreso" skaitytojais.

Jei kas iš skaitytojų, viename sakinyje perskaitę žodžius "Afganistanas" ir "kariai", tikisi laiškų rašymo iš degančio tanko, turbūt nusivils: tai ne tas pats Afganistanas, aprašytas Zigmo Stankaus knygoje "Kaip tampama albinosais". Iš mūsų nė vienas albinosu netapo ir nėra požymių, kad taps. Turbūt todėl, kad mūsų užduotys kitokios: ne griauti, o statyti.

Galbūt šabloniškas ginkluoto kario įvaizdis nelabai leidžia suvokti statančios karinės misijos. To paaiškinimas tikrai užimtų ne vieną ir ne du puslapius. Tačiau kam įdomu, bus galimybė susidaryti įspūdį: kol būsim čia, tol dalinsimės viskuo. Aš pats čia jau trečią kartą, ir įspūdžiai tikrai nebetelpa į vieną stalčių.

Bet šį kartą - apie emigraciją... į XIV amžių.

Kuo skiriasi oro uosto laukiamoji salė su žmonėmis, vykstančiais į kokią nors saulėtąją Ispaniją, ir salė, kurioje žmonės laukia skrydžio į ne mažiau saulėtą Afganistaną? Nė vienoje įprastoje laukimo salėje nesu matęs tiek telefonus apsikabinusių, akmeniniais veidais į vieną tašką žiūrinčių žmonių. Su neseniai nudžiūvusiomis vyriškomis ašaromis po tylaus pasakojimo apie tai, kaip "dukra apsikabino koją ir verkdama prašė neišvažiuoti", "pabėgau iš namų slapta, kad nebeverktų mama... žmona... dukra... sūnus..."

Ir nors nebe pirmą kartą, ir nors su uniforma, bet tai neatima teisės būti žmogumi. Tad tokia ta karinė romantika, ir visai nesvarbu, kad vykstame ne į tą Afganistaną, kuriame "albinosai" buvo...

O dabar jau tikrai apie emigraciją. Į XIV amžių. Nereikia turėti net laiko mašinos, pakanka žinoti maršrutą. Kylame vidurnaktį: laikas 0 val. 5 min. Užsnūstu, pabundu 11 277 metrų aukštyje virš Aralo jūros: "lietuviškas" laikas - 4 val. 43 min., vietinis - 7 val. 43 min., greitis - 937 km/h. GPS ekranėlyje matau Taškentą, Baku, Dušanbė.

Nusileidžiame. Trumpas sustojimas Biškeke. Laikas: "lietuviškas" - 6 val. 15 min., vietinis - 10 val. 15 min. Jausmas kaip nemiegojus keletą parų.

Atsipūtėme, pakilome, 2 valandų skrydis, nusileidome. Užrašas angliškai: "Sveiki atvykę į Kabulą!". Laikas: "lietuviškas" - 17 val. 51 min., vietinis - 21 val. 21 min. Spaudžia galvą ir sunkiai sekasi užmigti. Turbūt kalti tie 1 800 metrų virš jūros lygio. Galbūt yra ir kitų priežasčių...

Nauja diena: pakilome, 1 valandos skrydis, nusileidome. Laikas: "lietuviškas" - 8 val. 44 min., vietinis - 12 val. 14 min. Išlipam iš lėktuvo, užrašas angliškai: "Sveiki atvykę į Čagčarano oro uostą!", 1391-ieji...

Bus daugiau.

Nuo šiol šeštadieniais "Vakarų eksprese" ieškokite originaliomis nuotraukomis iliustruotų įspūdžių iš Afganistano, kuriais su jumis dalinsis ten tarnaujantis klaipėdietis Vaidas Bimbiris, LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono viešųjų ryšių karininkas bei PAG-16 Karių ir civilių bendradarbiavimo grupės karininkas.