90 proc. pasaulio išgyveno karščiausią vasarą istorijoje

2019 metai yra tretieji pagal šilumą, nusileidžiantys tik 2016 ir 2017 metams.

Kaip skelbia NVAA, devyni iš dešimties karščiausių birželio–rugpjūčio laikotarpių globalios sausumos ir vandenyno paviršiaus temperatūrų buvo fiksuotos nuo 2009 metų.

Anot NVAA, globaliu mastu tai buvo antra pagal karštumą vasara bei antrasis pagal karštumą rugpjūtis stebėjimų istorijoje.

Pietų Amerika, Afrika, Europa, Meksikos įlanka ir Havajų regionai susidūrė su temperatūromis, kurios vasaros mėnesiais gerokai viršijo vidutines ir buvo reitinguotos tarp trijų karščiausių šių periodų stebėjimų istorijoje.

Pavyzdžiui, Afrika susidūrė su šilčiausiu istorijoje periodu nuo birželio iki rugpjūčio, skelbia NVAA.

Vasaros mėnesiais Europą kepino kelios alinančios karščio bangos, kurios per visą žemyną nešė rekordiškai aukštas temperatūras, o Paryžiuje netgi buvo viršytas aukščiausios kada nors fiksuotos temperatūros rekordas.Paryžius turėjo mažiausiai 14 dienų, kuomet temperatūros viršijo 30 laipsnių.

Vokietija ir Prancūzija išgyveno savo trečias pagal šilumą vasaras stebėjimų istorijoje, o Austrijoje tai buvo antroji šilčiausia vasara.

Aliaska tapo viena iš labiausiai nuo karščio nukentėjusių vietovių visame pasaulyje. Aštuonios iš trylikos šilčiausių Aliaskos dienų istorijoje fiksuotos 2019 metais.

Ankoridžo oro uoste, pirmą kartą šios meteorologinės stoties istorijoje, liepos 4 d. buvo pasiektas 32,2°C karštis. Ankoridže šiais metais 26 laipsniai buvo viršyti aštuonis kartus – daugiausiai kartų nuo stebėjimų pradžios –1917-ųjų.

Mokslininkai skelbia, kad mažiausiai 20 dienų per metus, beveik kas trečias pasaulio gyventojas, yra priverstas kęsti gyvybei pavojingo lygmens karštį. Tačiau iki amžiaus pabaigos šis skaičius gali gerokai išaugti.

Mokslininkai perspėja, kad jau iki šio amžiaus pabaigos dėl klimato kaitos išaugę ekstremalių orų atvejai kasmet pražudys po 150000 žmonių. Įspėjama, kad tai aiškus pavojaus signalas apie mirtinus klimato kaitos padarinius.

Per paskutinius septynis dešimtmečius, ekstremalaus karščio dienų skaičius Europoje stabiliai augo, o ekstremalaus šalčio dienų – sumažėjo.

Europa progresyviai karštėja ir duomenys tai patvirtina. Vis dėlto, didžiausią nerimą kelia tai, kad šios šiltėjimo tendencijos vyksta greičiau negu tai numatė daugelis Europos klimato modelių.

Vidutiniškai, ekstremalaus karščio dienų skaičius Europoje šiuo laikotarpiu daugiau nei patrigubėjo, tuo tarpu ekstremalaus karščio temperatūra vidutiniškai pakilo 2,3°C.