Dainius Adomaitis – apie prancūzų ir australų panašumus

Ant iškritimo ribos atsidūrusiems Lietuvos krepšininkams pergalė prieš rytojaus varžovus prancūzus yra praktiškai būtina.

D. Adomaitis po pirmosios komandos treniruotės Nankino arenoje kalbėjo tiek apie būsimuosius oponentus, tiek apie savo sprendimą rungtynėse su Australija Mindaugą Kuzminską pirmą kartą į aikštę leisti tik trečiajame kėlinyje, tiek apie pamokas, kurias išmoko iš rimčiausią iššūkį prancūzams metusių vokiečių.

– Kaip atrodė ta kelionės diena? Labai anksti iškeliavote, ar neišvargino tas krūvis keliaujant po tokių įtemptų rungtynių?

– Ne – vyrai šaunuoliai, atsikėlė anksti. Kelionė kaip kelionė, nebuvo jokių vėlavimų. Svarbiausia, jog atvykome čia, o papietavus ir pailsėjus žaidėjai treniruotėje atrodė „gyvi“ ir viskas yra gerai.

– Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Džordževičius pažėrė kritikos FIBA dėl tokio tvarkaraščio, kai reikia keliauti ir iš karto žaisti. Ar jums kelionė ir žaidimas kas antrą dieną nesukelia rūpesčių?

– Tokia yra sistema visiems. Ką mes galime padaryti? Sistema tokia jau yra, mes nieko nepakeisime, galime tik prisitaikyti.

– Kokia šiemet yra Prancūzijos rinktinė?

– Tai – dar viena komanda, kuri labai gerai žaidžia kartu. Tas pats treneris, tie patys žaidėjai, ta pati sistema. Jie turi labai daug to „automatizmo“, kuris tave nubaudžia, jei esi praradęs koncentraciją, kas pasitaikė praėjusiose rungtynėse.

Buvo netipinių situacijų, su kuriomis dar nebuvome susidūrę – ar tai užtvaros dar dviejų aukštaūgių, ar nepasikeitimai, kai užtvaras vieni kitiems daro antros-trečios pozicijos žaidėjai. Prancūzai irgi turi tokius dalykus, „skaito“ žaidimą ir tai bus mūsų pagrindinis iššūkis – koncentracija gynyboje ir nieko lengvo nedavimas varžovams.

Tai yra komanda, gerai žaidžianti per pirmas 6-8 atakos sekundes, turi žaidėjų, kurie bėgdami į greitą puolimą žiūri į metimus nuo tritaškio linijos. Viskas susives į koncentraciją.

– Kol kas prancūzams bėdų sukėlė tik vokiečiai. Ko galima iš jų pasimokyti?

– Jų agresyvumas buvo geras. Tose rungtynėse jie buvo paleidę prancūzus 20 taškų, tačiau sugrįžo į rungtynes ir viskas sprendėsi paskutinę minutę. Jie (prancūzai – Alfa.lt) yra labai solidi komanda, turinti įžaidėjus, kurie bando išmušti iš derinių, iš tų vietų, kur norima ateiti su kamuoliu. Ypač agresyvus yra (Andrew) Albicy, galintis pridaryti daug problemų.

– Ar pasikeitė prancūzai po to, kai pasiruošimo etapo metu traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Thomasas Heurtelis?

– Labai daug neteko jų matyti su Heurteliu. Nelabai galiu lyginti, daugiau žiūrėjome šias rungtynes. Faktas, kad vienu kūrėju dabar mažiau, bet jie turi (Nando) De Colo, (Evaną) Fournier, kurie yra savo pozicijų išreikšti lyderiai ir kurie patys pelno daug taškų, bet ir daug kuria kitiems.

 – Daug kas nustebo, kai Mindaugas Kuzminskas mače prieš australus buvo išleistas į aikštę tik trečiojo kėlinio pabaigoje. Kokios jo užduotys yra šioje rinktinėje?

– Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Mes susidėliojame savo mintis, visi treneriai susirenkame ir priimame sprendimus. Suplanavę rungtynių planą jo laikomės, o vakar norėjome po pertraukos turėti vieną žmogų, kuris bus agresyvus, kai australus būsime nuvarginę.

Kiekvienas turi savo vaidmenį priklausomai nuo priešininko. Australų priekinė linija yra fiziškai stipri, tad manėme, kad galima kelias minutes geriau pažaisti su Jankiu (Pauliumi Jankūnu – Alfa.lt). Priėjome iki gerų situacijų, tik tiek, kad Jankis prametė gerus laisvus metimus.

– Ko tikitės iš prancūzų priekinės linijos – galbūt jie bandys žaisti mobiliai, o gal žais dviem aukštaūgiais?

– Ypač dabar, kai neaišku, ar rungtyniaus (Louisas) Labeyrie, matėme jų žaidimą ir dviem dideliais. „Ketvirtu“ žaidžia ir (Amathas) M‘Baye, o tada jie žaidžia su mobiliu penketu. Ruošiamės abiem variantams. Jie gynyboje žaidžia panašiai kaip australai. Bandysime jų prisiimamas rizikas nubausti.

– Prancūzai didžiuojasi savo gynyba. Kuo ji ypatinga?

– Jie turi bendrą aukštą komandinį intelektą. Prancūzai visi yra kartu užaugę nuo jaunimo komandų bei vienas kitą puikiai supranta. Jeigu vienas daro vieną žingsnį į vieną pusę, tai automatiškai seka kito reakcija. Turime priimti teisingus sprendimus puolime ir su kamuoliu, ir be jo.