"Taip" ar "ne" žaliam Klaipėdos drabužiui?

O ji - tai ir gamta, kurią nuolat darko tie patys žmonės. Toks žmonių abejingumas suteikia neribotas galimybes valdininkų savivalei, manipuliavimui įstatymų straipsniais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro (KVSB) duomenimis, jau 2013 m. dominavo kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligų susirgimai. 1 000 gyventojų teko 533,5 sergančiojo kvėpavimo sistemos ligomis ir 355,4 - kraujotakos sistemos ligomis. Pagrindinė mirties priežastis - kraujotakos sistemos ligos. Oro tarša turi tiesioginę įtaką sergamumui, nes trumpalaikių teršalų poveikis gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas. Ilgalaikio teršalų poveikio pasekmės - lėtinės kvėpavimo takų ligos, plaučių vėžys, širdies ligos, astmos priepuoliai, smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.

Tarp KVSB rekomendacijų - žaliųjų zonų įrengimas. Bet ar to paisoma?

Spauda rašė, kad per 2011-2013 metus Klaipėdoje iškirsta 1 615 medžių, o pasodinti 187 medžiai ir 1 400 krūmų. Įdomu, ar tie krūmai kompensuos 1 428 iškirstus medžius? Savivaldybė nusprendė, kad kompensuos. O gal tai tiesiog pigesnis variantas? Klaipėdiečių sveikata nesikotiruoja maklerių biržoje.

Savivaldybė nuo 2011 m. tapo Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikų miestų tinklo nare. Pagrindiniai tikslai, kurių siekti įsipareigoja šio tinklo nariai: paramą teikianti globėjiška aplinka, sveikas gyvenimo būdas, sveika urbanistinė aplinka ir planavimas. Pagrindines savybes, kurias sveikas miestas turėtų stengtis pasiekti: švari, saugi, geros kokybės aplinka; stabili ekologinė sistema dabar ir ateityje.

Savivaldybė sveikatingumą sieja su dviračių takais, nors važinėjančiųjų jais Klaipėdoje gal 1-2 proc. Regis, tokios idėjos varikliu galimai tapo ne rūpestis klaipėdiečių sveikata, bet Europos Sąjungos paramos pinigai. Jei iš tikro uostamiesčio "tėvams" rūpi miestelėnų sveikata, tai kodėl nėra įgyvendinami strateginiame 2013-2020 m. plane keliami gražūs tikslai: tapti aplinkai nekenksmingu žaliuoju miestu, užtikrinti žaliųjų miesto plotų vystymą. Deja, visame mieste masiškai kertami medžiai.

Klaipėdoje nedaug poilsio zonų, bet ir tos darosi triukšmingos.

Į pagrindines Klaipėdos poilsio erdves taip ir taiko nežinia iš kur atsiradęs ir jokios išliekamosios vertės nesukuriantis verslas. Į Poilsio parką įsibrovė nuotykių parkas, nors tokios trasos Vokietijoje įrengiamos ne ant medžių juos žalojant, o ant metalinių karkasų. Kodėl negalėtų kaip Anykščiuose įrengti medžių lajų taką? Atsivertų kvapą gniaužiantys gamtos vaizdai. Tačiau viena Savivaldybės darbuotoja teigia, kad žmonės patenkinti ir dabartiniu nuotykių parku. Tik klausimas - kokie žmonės?

Visuomenininkai ne kartą reiškė priekaištus Savivaldybei dėl medžių kirtimo senamiestyje. Jų iniciatyva pernai spalį Savivaldybėje buvo net diskusija organizuota. Tiesa, tai daugiau priminė kalbančių galvų susiėjimą. Gana argumentuotai pasisakė aplinkosaugos specialistai, palaikę visuomenininkų poziciją. O žymus Savivaldybės valdininkas pasižadėjo pateikti šio apskritojo stalo susirinkimo išvadas. Rašo iki šiol... Taip sakant, visuomenininkams buvo suteikta galimybė "nuleisti garą". Jokių medžių kirtimų Savivaldybė nesustabdė, į jokius miestiečių prašymus nekirsti daugiamečių medžių neatsižvelgė.

Dar vienas daug diskusijų sukėlęs akibrokštas - verslininkų invazija į Trinyčių tvenkinį. Savivaldybė, sudarydama sutartį su verslininkais, neįtraukė sąlygos, įpareigojančios bendrovę atlikti vandens tyrimus. Tai yra ypač keista, nes Savivaldybės puslapyje susipažinus su 2014 m. monitoringo duomenimis galima pamatyti, kad jie nėra džiuginantys. Greičiau atvirkščiai - bauginantys: "Klaipėdos mieste iš visų nagrinėjamų paviršinių vandens telkinių Trinyčių tvenkinyje 2014 liepos 14 d. buvo fiksuojama santykinai didžiausia amonio koncentracija, kuri siekė 0,938 mg/l, išnagrinėjus 2014 m. gegužės 19 d. atliktų hidrobiologinių paviršinio vandens tyrimų rezultatų suvestines matyti, kad tiriamuoju periodu iš visų nagrinėjamų paviršinio vandens telkinių Trinyčių tvenkinyje buvo identifikuotas santykinai didžiausias koliforminių bakterijų skaičius, kuris siekė 230 tūkst. ląst./100 ml. Tuo pačiu tiriamuoju periodu Trinyčių tvenkinyje buvo identifikuotas santykinai didžiausias E. coli bakterijų skaičius, 2014 m. gegužės 19 d. Trinyčių tvenkinyje užfiksuota santykinai aukščiausia chlorofilo a koncentracija."

Reikėtų Savivaldybės darbuotojus, palaiminusius čia vandens pramogas, įmesti į Trinyčių tvenkinį. Pažiūrėtume, su kokiu malonumu jie ten paplaukiotų.

Visgi baisiausia, kad žmogus, teikdamas tokias pramogas tautiečiams kaip išsigelbėjimą nuo nuobodulio, net nepastebi, kad naikina gamtą. Vokietijoje, esant tokiai gyvūnų įvairovei kaip Trinyčių tvenkinyje, niekas neleistų tokių pramogų. Didesniuose telkiniuose, žinoma, leidžiama, bet ten teritorija griežtai suskirstoma sektoriais: pramogoms, gyvūnams ir t. t. Sektoriuose, kuriuose yra gyvūnų, neleidžiama net valtimis praplaukti.

Trinyčių tvenkinyje visi paukščiai jau pasitraukė iš tų vietų, kur vyksta pramogos, verslininkai stato savo mašinas ant žolės, jų pavyzdžiu seka naujų pramogų mėgėjai. Už poros žingsnių mokykla... Čia toks pavyzdys vaikams? Nematyti čia ir uolių Savivaldybės baudų rinkėjų.

Klaipėdos pašonėje, Kretingoje - tvenkinys su parku yra ramybės oazė. Sunku įsivaizduoti, kad šio miestelio Savivaldybė sutiktų į jį įsileisti tokius gamtos darkytojus. Reiktų imti ir mokytis iš teigiamų pavyzdžių, iš savo kaimynų, kurie, kad ir būdami mažesni už mus, tvarkosi šiame sektoriuje kur kas geriau.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bet kokie pokyčiai viename aplinkos sektoriuje sukelia pokyčius visoje sistemoje. Žmogui būtina teisė į sveiką ir švarią aplinką. Ir ją reikia be jokių kompromisų užtikrinti.