Skęstančiųjų reikalas

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Taip supranta sodų bendrijų problemas Klaipėdos rajono valdžia.

Viename bendrijų pirmininkų susirinkime rajono meras pareiškė: "Jūsų niekas į sodus nevarė." Pratęsiant jo mintį, būtų
galima pasakyti taip: persikėlėte į bendrijas gyventi, patys ir spręskite savo bėdas. Tačiau pinigėlius už kiekvieną deklaruotą gyvenamąją vietą pasiimsime mes, rajono valdžia. Nesvarbu, kad jumis ir nesirūpiname.

Dar 2006 metais prašėme, kad būtų panaikintas savavališkai pastatytas pakeliamas užkardas miške nuo Jonušų kaimo iki dujų perpylimo stoties. Buvo nubaustas kaltininkas, buvo visi reikiami aktai, kad jis būtų panaikintas, bet niekas tuo nepasirūpino. Maža to, buvo pastatyti kelio ženklai, draudžiantys eismą per mišką. Rajono valdžia neinformavo bendrijos, kuo remiantis ir kokios priežastys pastūmėjo pastatyti šiuos ženklus. Taip kažkam patogiau. Ar maža kur pristatyta ženklų ar užtvarų su užrašu "Privatu", o ar iš tikrųjų tai privatu - niekam nė motais.

Sodų bendrijos "Tolupis" gyventojai (beje, jie yra ir rajono gyventojai), kurių priskaičiuojama per 200, anksčiau neturėjo bėdų dėl susisiekimo su miestu. Tačiau šiemet kilusios pūgos jų pridarė - sausio pradžioje kelis kartus buvo užstrigusios net po kelias mašinas. Tuomet pirmininkas nukreipė eismą per mišką, nepaisant to, kad ten stovi draudžiamieji kelio ženklai ir savavališkai pastatytas užkardas.

Saugaus eismo komisijai priimant sprendimą dėl ženklų, pritrūko supratimo, jog negalima uždrausti vienintelio išvažiavimo kelio, kurio neužpusto. Pagaliau buvo galima bent pridėti lentelę, kad ženklas galioja tam tikro sezono metu. Matyt, kokią valdžią išsirenkame, tokią ir turime.

Skęstančiųjų problema lieka pačių skęstančiųjų problema.

Nikolajus GORČIAKOVAS, SB "Tolupis" pirmininkas