Seimo įvaizdžio gerinimo planas

Prognozuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas - apie 4,5 mlrd. litų. Apkarpytas Seimo biudžetas, ko gero, sieks apie 80 mln. litų. Dažnas lietuvis mielai pastarąjį sumažintų iki 40 milijonų, o jei jis dar ir labai piktas po atlyginimų dienos - net ir 20 milijonų jam atrodys per dideli pinigai "vagių lizdo" išlaikymui.

Elementarūs matematiniai apskaičiavimai rodo, kad toks karpymas tikrai nesumažintų valstybės biudžeto deficito ir liūdnas lietuvis dėl to sotesnis netaptų. Tačiau apie parlamento išlaidų mažinimą kalba nuolat, tarsi tai būtų šansas išgelbėti valstybę, vienintelė galimybė, kuria pasinaudojus visi gyvens sotūs ir laimingi, pensininkai gaus dideles pensijas, mamos - dideles išmokas, biudžetininkai - dideles algas.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl koncentruojamasi būtent į tai? Tai solidarumo siekis ar tiesiog lietuviškas pavydas? O galbūt noras įgyvendint principą "jei man blogai, tai ir visiems turi būti blogai"? O gal tai tik akių dūmimas siekiant nukreipt dėmesį nuo svarbesnių dalykų? Tačiau tai gali būti ir žingsnis pilietinės visuomenės link. Tačiau klausimo dėl parlamentinių išlaidų mažinimo svarstymas Seime parodė, jog patys parlamentarai ne itin noriai reaguoja į tokius visuomenės signalus. O tai - labai keista.

Nereikia būti dideliam gudragalviui, jog suvoktum, kad Seimo narių sprendimas susimažinti savo atlyginimus, kanceliarines išlaidas ar padėjėjų skaičių daugiausiai naudos duotų jiems patiems. Tai gerokai kilsteltų jų reitingų karteles, politikai "užsidėtų pliusą" ateinantiems rinkimams. Jie vyks dar negreit, bet vis tiek ateis šis laikas.

Aišku, pinigų iš saujos paleist nenori niekas, tačiau kam jau kam, o Seimui rimtai derėtų pasvarstyt apie savo įvaizdžio gerinimą, nors siūlomos priemonėmis iš šono gal ir atrodo populistiškai.

Seimui susiveržus diržus pirmiausia būtų gauta tiesioginė nauda - taupomi pinigai. Antra, tai būtų šioks toks raminantis paglostymas pasišiaušusiai, piktai ir nervingai visuomenei. Trečia - pagerėtų paties Seimo įvaizdis. Galiausiai lengviau būtų vykdyti įvairiausias taupymo programas, nes būtų galima teisėtai naudotis motyvu, kad taupo visi - tiek Seimas, tiek mokytojai, tiek mamos, tiek ir verslas.

Kaip ir bene kiekvienas sprendimas, toks žingsnis turėtų ir neigiamų pasekmių - gali suprastėti Seimo narių darbo kokybė, atleidus dalį padėjėjų padidės bedarbių gretos.

Ir pliusai, ir minusai atrodo pakankamai svarūs. Tad Seimas spręs neskubėdamas - nesiryžo balsuoti skubos tvarka. Deja, bet tauta - parlamentarų darbdavys - negali reguliuoti savo darbuotojų darbo kokybės ar atlyginimo. Tad lieka tik tikėti, kad mūsų išrinktieji tvirtai žino, ką, kada ir kodėl reikia didinti arba mažinti.

Toma RIMKUTĖ