Mieste tikrai trūksta Pasaulio lietuvių sporto žaidynių simbolikos, o ir aistruoliai, nuėję į kai kurias varžybas, nusivylė: žiūrovų vienas kitas, nusipirkti gaivinamųjų gėrimų nėra kur. Tarsi vyktų ne Pasaulio lietuvių žaidynės, o kamuolį spardytų kiemų komandos. Net imu stebėtis - kaip čia, mūsų mieste, prieš kelerius metus "Europiadai" pavyko išjudinti Klaipėdą? Tiesa, suvažiavusių dalyvių buvo dvigubai daugiau - 4 tūkstančiai, šokančių ir dainuojančių ant kiekvieno kampo. Bet, regis, sporto žaidynių atveju pritrūko ir idėjų, ir entuziazmo šiaip jau ne tokiems jau ir pasyviems miesto gyventojams išjudinti.
Diagnozė "iš akies"
Ponia Stefa labai nustebo, kai jos bute Veterinarijos g. apsilankęs, pasak jos, AB "Klaipėdos vanduo" santechnikas, nei ką apžiūrėjęs, nei ką bent jau dėl akių stuksenęs, šviesiai tiesiai pareiškė, kad reikia keisti vamzdyną. O poniai Stefai atrodo kitaip: "Nei kas varva, nei kas bėga. Kaip taip iš akies galima nustatyti, kad vamzdyną reikia keisti? "
Atradimas
Ponia Nijolė panoro viešai pasidalinti savo atradimu: "Aš dabar net negaliu suvokti, kaip mano jaunystėje per geležinę uždangą vis dėlto mus pasiekdavo ir "Bitlų" atliekamos dainos, to meto užsienio žvaigždžių Elvio Preslio, Engelberto Hamperdinko, Tomo Džonso atliekamos melodijos. Visiškai nežinodami, kas jas dainuoja, leipdavome iš susižavėjimo. Pernai, sužinojusi, kad "Eurovizijoje" dainuos Hamperdinkas, labai nekantriai laukiau jo pasirodymo. Prisipažinsiu - nusivyliau. Tuo patirtu jausmu pasidalinau su sūnumi. Na, o jis man nieko neatsakė. Kiekviena karta turi savo dievaičius. Bet sūnus parodė internete muzikos kanalą, kuriame susiradau ne tik minėtus, bet ir kitus mėgtus ir tebemėgstamus dainininkus, kur šie atlieka dabar jau klasika tapusias estrados dainas. Jauni, gražūs, savo klestėjimo viršūnėje. Su gėla pagalvojau - kiek mano karta prarado, kol mus nuo viso pasaulio buvo atskyrusios nepramušamos sienos."
Ponia Nijolė pažymėjo dar ir tokį dalyką: "Pro tas jau sugriautas sienas galbūt pas mus atklysta ir negerų dalykų. Tačiau kai dabar iš draugių girdžiu, kad anūkės ar anūkai studijuoja sorbonose, oksforduose, kembridžuose ir panašiai, vėl aplanko buvusios atskirties jausmas, kai mano kartai nebuvo prieinami net tų mokslo įstaigų paveiksliukai. Ir kai mano viena kita draugė dar bando padūsauti, kad "prie ruso buvo geriau", nors vaikai joms jau yra parodę ir Maldyvus, Tailandą ar Kanarus visai ne paveiksliukuose, noriu trenkti į marmūzę", - visai ne krikščioniškai pasakojimą apie savo atradimą užbaigė p. Nijolė.
Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą