Nemokami patarimai seimūnams

Perskaičiau laikraštyje kvietimą klaipėdiečiams nebūti abejingiems numatomam koreguoti LR Seimo statutui. Šiame dokumente išvardytos seimūnų teisės ir pareigos. Dažnai rinkėjams savo nesuprantamą elgesį seimūnai ir dangsto šiuo dokumentu.

Daug rašoma apie Seimo nariams skiriamus pinigus kanceliarinėms išlaidoms. Galima pagalvoti,
kad seimūnai gausiai rašo laiškus rinkėjams, atsakydami į jaudinančius mus klausimus, tardamiesi, kaip tikslingiau suformuluoti būsimus įstatymus arba informuodami rinkėjus apie savo nuveiktus darbus. Ir jei taip įsivaizduojate elgiantis visus Seimo narius, tai labai klystate.

Rinkėjų siunčiami prašymai, adresuoti seimūnui, Seimo priimamajame neregistruojami. Ir niekas nekontroliuoja, ar seimūnas jums atsakė, ar sprendė jūsų problemą, ar ne. Seimo statute neatsirado vietos įrašyti, kad Seimo narys privalo jums atsakyti. Tad kai kurie klaipėdiečiai taip ir nesulaukė atsakymo į Seimo nariams siųstus prašymus.

Todėl ir siūlau už gaunamas kanceliarinėms reikmėms lėšas Seimo statute numatyti privalomą atsakymą pareiškėjams. Iš mūsų mokamų mokesčių seimūnus aptarnauja padėjėjai - tegu ruošia atsakymus.

Aptarkime, ko dabar vertas Seimo statuto 10 straipsnio 1 punktas: Seimo narys privalo dalyvauti Seimo darbe. Nors kiek bet kurioje darbovietėje dirbusiam žmogui nesuprantama, kaip gali nedirbti ir ne tik likti nenubaustas, bet dar ir atlyginimą už nedirbtą laiką gauti. Mūsų Seime taip ir yra. Jei "bizinės" skaičiuodamas, kad nepraleistų daugiau nei pusės plenarinių posėdžių, tai ir gaus 100 proc. išmokas. O kas nemoka savo naudai skaičiuoti? Pasirodo, trumpesnės pravaikštos atlygio dydžio nelemia. Nemažinama už pravaikštas ir parlamentinei veiklai (kaip spaudoje vadina - vokelių) skiriamų lėšų.

Siūlau Seimo statuto pakeitime įteisinti visose šalies darbovietėse taikomą dirbtų dienų apskaitą ir mokėjimą tik už dirbtas dienas: už dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose ir komitetų darbe. Jei Seime nėra kam pravaikštininkų bausti, tai bent nereikia piktinti rinkėjų, mokant atlygį už slidinėjimą kalnuose, už gulėjimą prie jūros ar panašią veiklą.

Taip pakoregavus Seimo statutą išsispręstų ir vengimo imti nedarbingumo pažymėjimus klausimas. Taip pasipildytų varganas "Sodros" biudžetas. Taip seimūnai priartėtų prie savo rinkėjų ir nebegraužtų jų sąžinė už nepelnytai gautą atlygį. Tai užpildytų Seimo posėdžių salę ir įstatymai būtų priimami seimūnų daugumos, o ne jų saujelės, tą dieną atvykusios į posėdį.

Spaudoje buvo reiškiamas rinkėjų nepasitenkinimas, kad Seimo narys tuo pačiu metu gali būti ir ministras. Pasirodo, yra ir Lietuvoje tokių kamikadzių. Duodami interviu ministrai pripažįsta, kad ministro darbotvarkė neapsiriboja 8 darbo valandomis. Esą "ministeriauja" po 12-14 valandų per parą. Tad kada toks ministras dar gali vykdyti seimūno pareigas? Kada jis gali nagrinėti įstatymų projektus? Kaip jis gali dalyvauti Seimo ir komiteto posėdžiuose, kurie vyksta darbo ministerijoje valandomis? Ir tokiems celibatas neįteisintas. Vadinasi, turi likti laiko ir šeimai. Siūlosi išvada, kad tai dar vienas įteisintas būdas pasipinigauti.

Todėl siūlau Seimo statuto punktą, leidžiantį Seimo nariui būti ir ministru, panaikinti. Darbo kokybė pagerės, atsiras naujų darbo vietų ir sumažės sergančiųjų nuo alinančio darbo. Ar tai mažai?

Seimūnams ir visokiems ekspertams mokami didžiuliai pinigai, o mes talkinkime nemokamai, kad Seimo statutas būtų tobulesnis, kad mūsų išrinkti seimūnai netaptų pajuokos objektu ir nepamirštų, jog išrinktu būti reikia nusipelnyti.

Ko dabar vertas Seimo statuto 10 straipsnio 1 punktas: Seimo narys privalo dalyvauti Seimo darbe. Nors kiek bet kurioje darbovietėje dirbusiam žmogui nesuprantama, kaip gali nedirbti ir ne tik likti nenubaustas, bet dar ir atlyginimą už nedirbtą laiką gauti

Liudvikas