Nekviestas svečias

Mus aplankė bjaurus ponas

Pats didžiausias nevidonas!

Nematytas ir nekviestas

Nori rast sau gerą vietą.

Iš kur kilęs - pats nežino, Korona pasivadino

Ir keliauja po pasaulį pasiėmęs savo dalgį.

Kerta visus iš peties: ar tai jaunas, ar tai senas

Neturi jokios reikšmės.

Myli jis labiau „senjorus”

Toks bjaurybės yra noras.

„Pensininkų” jis nemyli

Apie juos kol kas nutyli.

Na, todėl jis ir užsuko į mūsų šalelę,

Nes išgirdo, kad „senjorų” yra ir čia saujelė.

„Pensininkus” jis apeina, lyg jų ir nebūtų

Ieško jis tikrų „senjorų”, ne kokių lapuchų!

Aš linkiu nenusiminti

Ir svetimais vardais nesivadinti.

Todėl „pensininkais” geriau būti

Negu „senjorais”, bet pražūti.

Aš linkiu visiems sveikatos,

Paklausyt kartais Verygos.

O kad geriau mums pasisektų

Kišenėje laikyt suspaustą špygą.

Gal ji padės geriau nei kaukė,

Kurią juk ne kiekvienas gali gauti.

Kad patys nepavirstume į kaukę

Laikykimės tvarkos ir pasistenkime bjaurybę tą sugauti.

O sugavę jį nuteisti

Už visus jo darbus,

Sunaikinti tą bjaurybę

Ir pamiršt tuos vargus!

Kad nevaikščiotų, kur sugalvojęs

Reikia jam pamušti kojas.

Tada nukris ir jo karūna -

Sužinos, kaip tokiems būna!

Pensininkė Zofija (79m.)