Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Pati negaliu suprasti, kodėl kaip kokia musė prie medaus limpu prie televizoriaus ekrano žiūrėti, kas ką pralenks, kuris kurį peršoks ar kuris kurį paguldys ant menčių arba pasiųs į nokdauną. Juk ketverius metus nuo Pekino iki Londono olimpiados man tai visiškai nerūpėjo ir tuo labiau visiškai nerūpės dar ketverius metus. Bet yra kažkokia olimpiados magija: pamatyti grečiausius, stipriausius, ištvermingiausius. Ir negali atsispirti jamaikiečio sprinterio Usano Bolto žavesiui, kuris 100 ar 200 metrų pralėkęs elegantiškai ir žavingai, krečia visokius juokelius lygiai taip pat, kaip ir prieš startą. Tarsi tie iškovoti aukso medaliai - tik vaikiškas pokštas...

Jau kelinta olimpiada nuo televizoriaus nesitraukiu, žiūrėdama moterų bėgikių maratoną. Gulėdama ant sofos ar sėdėdama minkštasuolyje žaviuosi moterų, tarp jų ir lietuvių, ištverme ir užsispyrimu. Ir pastarųjų užimtos 27 ar 28 vietos iš 130 galimų, man regisi vertesnės nei pačių stipriausių ir ištvermingiausių planetos moterų iškovotas auksas. Dėl kurio aukojamas visas gyvenimas. O triumfas ant pakylos tetrunka vos kelias minutes. Per kitą olimpiadą jų vardus beprisimins tik sporto komentatoriai. Na, gal ir aš, jiems priminus, kažką prisiminsiu, gulėdama sofoje ar sėdėdama minkštasuolyje.

Visai kas kita - tautiečių pergalės. Tai man šventa. Geriausiai, žinoma, auksas. Tačiau ką tos lietuvių pergalės reiškia kokiam ugandiečiui ar brazilui su argentiniečiu iš Pietų Amerikos? Sutinku su DELFI komentatoriiaus Romo Sadausko-Kvietkevičiaus išsakyta mintimi: "Jeigu truputį didesnis šalies žinomumas negeneruoja nei investicijų, nei turistų srautų, tai ne kažin kiek jis mums reikalingas. Vieno sirgaliaus rasistinis ar bent taip suprastas pasisklaidymas tribūnose atbaido nuo minties aplankyti Lietuvą gerokai daugiau žmonių, negu galėtų privilioti kokie penki mūsų sportininkų pelnyti aukso medaliai."

Paklausydama šio komentatoriaus patarimų, užuot kiurksojusi prie teliko, geriau eičiau dviračio minti ar agurkų laistyti, nei spoksočiau sporto šakų asų pasirodymus. Teoriškai su komentatoriumi sutinku, bet praktiškai teliko neapleisiu... Ir toliau žavėsiuos plaukiko Maiklo Felpso auksinių medalių kolekcija. Ir turbūt jo vardo neužmiršiu iki kitos olimpiados. Bet juk toji visa jo medalių kolekcija manęs nešildo taip, kaip Rūtos Meilutytės tas vienintelis. Užtat ir kiurksau prie to teliko, kad pamatyčiau, kokiame pasauliniame sportiniame kontekste yra mūsų mažytė Lietuva. Beje, bet kuri olimpiada parodo, kokios neišsemiamos esti žmogaus fizinės galimybės. Deja, tai visiškai neskatina manęs pakilti nuo sofos ar minkštasuolio...

[email protected]