"Minų laukai"

Kiekvieną pavasarį, kai sniegas aptirpsta, redakciją ima atakuoti miestelėnai, besipiktinantys aptiktais šunų per žiemą "paspęstais minų laukais". Vėl pasnigo, ir jie bent trumpam "užsimaskavo". O štai kai buvo atodrėkis, į redakciją kreipėsi keliolika klaipėdiečių, tarp kurių būta ir vaikų darželių auklėtojų, su raginimais kažką daryti su tokiu per žiemą sukauptu "palikimu". Na, niekaip neįprantame savo augintinių spiras ar "dešreles" susirankioti. Nors puikiai žinome, kad jas namo gali "parsinešti" į kiemus pavasarį išleisti padūkti vaikai, o ir patys ne kartą ir ne du užverdame, kai namo parėję pradedame dairytis, iš kur čia sklinda smarvė...

Kai vieną gruodį buvau nuvykusi pasisvečiuoti į Vokietiją pas ponią, penkiolika metų gyvenusią ir dirbusią Klaipėdoje, ji mus nuvežė pasigėrėti Kelno apylinkių nuostabiais peizažais ant didelio snieguoto kalno. Mums pavyko - buvo nedaug žmonių. Kai kurie buvo atsivežę ir savo augintinius. Vienu momentu bičiulė vokietė kumštelėjo į pašonę, akimis nurodydama kryptį, kur žiūrėti. Pamačiau mažiuko šuniuko šeimininkę, į maišelį dedančią jo paliktą "turtą". Akimis sekiau, ką ji toliau darys. Žinoma, ji ėjo prie dėžės, kuri, matyt, ir buvo skirta tiems "turtams" maišeliuose palikti.

Kol bičiulė vokietė gyveno Klaipėdoje, beje, ir pati auginusi šuniuką, ji niekaip neatsistebėdavo, kokie mes esame abejingi gyvenamajai aplinkai. Ir, rinkdama savo šuniuko spireles, bambėdavo: "Na, ar tą padaryti taip sunku?" Mėgsti nuo kalno švilpti rogėmis, pamėk jas ir į kalną užsitempti, - sako patarlė. Taigi, turi draugą ant pavadėlio, na, nepatingėk ir jo paliekamais "turtais" pasirūpinti.

Dėl tokios, atrodytų, lengvai išsprendžiamos problemos, matyt, atakuojamos ne vien žiniasklaidos redakcijos, bet ir merija. Sprendžiu iš to, kad aną vakarą, nebeištvėręs miestelėnų atakų, veidaknygės erdvėje į klaipėdiečius kreipėsi meras Vytautas Grubliauskas: "Nutirpus sniegui, visu "gražumu" išryškėja šuniukų (dažniausiai) paliktos "minos". Visiškai pagrįstai piktinasi žmonės, kuriems dėl to tenka tuos "minų laukus" įveikti, nors norom nenorom būna, kad ir nepavyksta. O tada pasekmės ir nemalonios, ir "kvapnios", ir piktinančios. Aišku kaip dieną - tikrai niekas nespės paskui kiekvieną šunėką mėžt to "palikimo". Tad, mielieji šunų turėtojai, globėjai ir mylėtojai, kviečiu ir raginu: jūsų (o ir jūsų augintinių) labui pasirūpinkite vadinamosiomis "dovanėlėmis", o jei ne, tuomet nesistebėkite, kad kyla tokia nepasitenkinimo banga, kurią visiškai suprantu ir pateisinu. O kokių pasekmių ta bekylanti banga gali generuoti, galima nujausti ir numanyti. Bet aišku tik viena - tos pasekmės tikrai nepalengvins gyvenimo nei jums, nei jūsų augintiniams. O ar to jums reikia? Tad gal gyvenkime draugiškai, kaip kažkada sakydavo vienas vieno seno animacinio filmuko herojus..."
Ar mero raginimas eilinį kartą liks balsu tyruose?..