Meteoritas Lietuvoje

Brolių latvių telekomunikacijų bendrovė prieš kurį laiką "numetė meteoritą" ant Latvijos ir taip sukėlė tikrą ažiotažą tiek pačios Latvijos, tiek ir kitų šalių žiniasklaidoje. Vėliau pateikė labai gražų pasiaiškinimą - norėjo gero Latvijai, išgarsinti jos vardą, suteikti pagrindo savo tautiečiams didžiuotis savo šalimi...
Deklaruotasis tikslas labai gražus. Toks gražus, jog net norisi kokio meteorito ir pas mus.

Norisi kažko, kas nors trumpam sujungtų nusivylusią, piktą, nepatenkintą savimi ir visais kitais visuomenę, padovanotų galimybę pasijust išskirtiniais, duotų šiek tiek pasitikėjimo savimi, o gal šiek tiek netgi sukrėstų bei pabudintų.

Dabar dažnai stebimasi, jog Lietuvoje per šitiek nepriklausomybės metų nesusiformavo pilietinė visuomenė, nors, regis, jos užuomazgos Sąjūdžio laikais buvo itin ryškios. Tačiau po to jos tarytum išnyko. Visgi tai nelabai stebina, nes pusę amžiaus trukęs bet kokių pilietiškumo užuomazgų trypimas negalėjo nepalikti pėdsakų. Tačiau metai eina, o situacija iš esmės nesikeičia. Sunku net įsivaizduoti, koks "meteoritas" turėtų bumptelti, jog gerai supurtytų ir pažadintų.

Autoritarinis mąstymas yra labai giliai įsišaknijęs. Tikėjimas, jog kažkas iš viršaus turi pasirūpinti piliečiais, kad turi ateiti nauja tvirta ranka ir suvaldyti situaciją, yra įaugęs į kraują. Tad šiandien turime susiskaldžiusią, išsigandusią, kiek pakrikusią visuomenę, nepasitikinčią nei valdžia, nei demokratija, nei vienas kitu. Jei sovietiniais metais sprendimų buvo laukiama iš tarybų valdžios, tai šiandien kažko panašaus tikimasi jei ne iš Seimo, tai bent iš Europos Sąjungos.

Kol bus įsišaknijęs įsitikinimas, jog kažkas kitas, kažkas didesnis ir galingesnis turi pasirūpinti pilietiniais reikalais, jokio teigiamo rezultato šioje srityje nebus. Pilietinės visuomenės nebus tol, kol neateis visuotinis suvokimas, jog aukščiausioji valdžia, suverenitetas priklauso ne Seimui, ne prezidentui, ne Europos Sąjungai ar apskritai valdžiai, kaip institucijai, o tautai. Tik ji pati gali geriausiai save valdyti panaudodama savo galią.

Aišku, metų pradžioje šurmuliavę pseudomitingai tikrai neturėtų būti ta pilietiškumo išraiškos forma. Piliečiai pamiršta, jog jie gali balsuoti, rinkti, perrinkti, gali pačiais įvairiausiais būdais veikti valdžios sprendimus. Tačiau susivokimui reikia labai didelio "meteorito", numesto ne telekomunikacijų bendrovės reklamos vardan, o susiformavusio iš pačios visuomenės gelmių.

Tikėjimas, jog kažkas iš viršaus turi pasirūpinti piliečiais, kad turi ateiti nauja tvirta ranka ir suvaldyti situaciją, yra įaugęs į kraują

Toma RIMKUTĖ