Perskaičiau V. Tamošiūno straipsnį "Paminklo istorija liudininko akimis" ("Vakarų ekspresas", 2009 06 18) ir norėčiau jį papildyti.
Klaipėdoje gyvenau 1945-2006 m. Esu daugelio įvykių liudininkas. Mano velionis tėvukas - 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis.
Kad senosios Klaipėdos miesto kapinės bus sunaikintos, buvo žinoma jau 1959 m. Šios iniciatyvos aktyviai ėmėsi visagaliai Klaipėdos miesto komunistų partijos ir Vykdomojo komiteto vadovai. Dabar sunku patikėti, bet kapines naikinti įsakė Maskva.
Apie vieną sunaikintą kapą bei antkapinį paminklą ir norėčiau parašyti. 1925 m. prie dabartinio centrinio pašto pastato Liepų gatvėje buvo žiauriai nužudyta karininkė Marija Gurklaitė-Končienė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, yra papasakojęs velionis mano tėvukas Jonas Rimgaila, ir ne tik jis. Bet mano vaikiška atmintis ne viską užfiksavo. Todėl nežinau, ar buvo sulaikyti plėšikai ir koks nužudytos karininkės šeimos likimas. Rašoma buvo apie tai ir tų metų spaudoje.
Nužudyta plėšikų karininkė buvo palaidota šalia 1923 m. Klaipėdos krašto sukilėlių kapų. Jos kapo antkapyje, juodo granito plokštėje, buvo įdomus įrašas:
Naktis... Šūvis. Tu be žado kraujuose paplūdai. Žuvo meilė. Dingo viltis. Lauk savo nuliūdusio vyro Petro. Ateisiu.
Čia palaidota 1925 m. nušauta Marija Gurklaitė-Končienė.
Daug kas prie kapo sustodavo ir nulenkdavo galvą, atiduodavo pagarbą nužudytai karininkei. Šis kapas buvo netoli Vytauto Didžiojo gimnazijos. Daug kartų mačiau, jog prie jo ateidavo ir būriai moksleivių. Ši plokštė su įrašu buvo sveika ir nesudaužyta maždaug iki 1961 m. Dingo tada, kai buvo sunaikinti 1923 m. Klaipėdos krašto sukilėlių kapų kryžiai.
Gal šią kapo plokštę su įrašu pasiėmė artimieji? Gal ką nors apie tai žino laikraščio skaitytojai?
Vytautas Jonas RIMGAILA,
mokytojas pensininkas, kraštotyrininkas
Rašyti komentarą