Kuo toliau į mišką, tuo daugiau... žvyro

Jau baigiame įprasti, kad nekilnojamasis turtas virsta kilnojamu ir koks nors varganas pelkės gabalas tampa prabangia namų valda Vilniaus ar Klaipėdos miestų ribose. Susitaikome, kad apsukrūs biurokratai išplauna biudžeto lėšas, tačiau klausimas, "kur ta riba?" ir toliau lieka neatsakytas.

Pastarojo laikotarpio "biznelis" yra versti miškus žvyro karjerais. Prieš gilinantis į esmę pravartu atkreipti dėmesį į tokią detalę, kad iškirstus miškus miškininkai, bent jau valstybinių miškų, privalo atsodinti, gi atidavus eksploatacijai po mišku esantį žvyrą, medžiai ten metų metais nebeaugs.

UAB "Baltijos karjerai" ir ankščiau galando nagus į prie Klaipėdos esantį Baičių mišką, tačiau aktyviai pasipriešinus visuomenei, savo tikslų turėjo atsisakyti. Atsisakė neilgam, tiksliau, perkėlė savo taikinį į Šernus. Šis miškas yra ne tik daugelio klaipėdiečių pamėgta rekreacinė zona, bet ir faktiškai gyvenamąjį kvartalą glaudžianti teritorija - kalbu apie sodų bendriją, kurioje nuolatos gyvena ne viena šeima. Sunku įsivaizduoti, kuo virs jų gyvenimas, jei čia užriaumos miškapjovės, buldozeriai ir ekskavatoriai. Vakarinėje miško dalyje ruošiamasi pradėti žvalgyti telkinį, kurio plotas - apie 62 ha. Prašymas šiai veiklai paduotas šių metų gegužės mėnesio 12 dieną, o jau gegužės 20-ąją prašoma leidimo žvalgyti ir Rokupio telkinį - tai rytinė to paties miško dalis.

Kretingos miškų urėdija, vadovaudamasi LR Žemės įstatymo 21 str. 8 punktu, privalo leisti atlikti naudingųjų išteklių žvalgymo darbus, tačiau savo rašte aiškiai nurodė, kad, net ir radus didelius smėlio telkinius, nesutiks, kad šio miško teritorijoje būtų atidaromas karjeras, remdamasi tiek aukščiau išvardintais faktais, tiek ir tuo, kad šio rajono miškingumas ir taip yra gerokai žemesnis už Respublikos vidurkį (Klaipėdos rajone - 25,9proc., Lietuvos Respublikos vidurkis - 32,5 proc.). Urėdija taip pat paprašė sutrumpinti žvalgymo laikotarpį bei pateikti gręžinių išdėstymo ir privažiavimo prie jų kelių projektą.

UAB "Baltijos karjerai" į urėdijos prašymą neatsižvelgė, o tik dar kartą atsiuntė raštą, pageidaudama suderinti žvalgomo ploto planą ir pasirašyti sutartį... Šitas susirašinėjimas persirito į rugpjūtį - UAB "Baltijos karjerai" nevykdo urėdijos reikalavimų, o urėdija savo ruožtu nepasirašo sutarties. Visuomenė tuo tarpu gali guostis, kad kol vyksta biurokratinės kovos, jokie miško sunaikinimo projektai faktiškai negali būti įgyvendinami. Tačiau suprantama, kad tokia padėtis netruks amžinai.

Po Lietuvos miškais glūdintys smėlio ir žvyro plotai galiojančių įstatymų dėka yra nepaprastai gardus kąsnelis, mat pagal dabar galiojančius įkainius kubinis metras žvyro nekainuoja nė penkiasdešimties centų (tiek sumokama valstybei), tuo tarpu rinkos kaina yra keliais šimtais (!) procentų aukštesnė. Kas nesusigundytų?.. Žinoma, atviri konkursai šią problemą greitai išspręstų, tačiau tai jau gryna laisvoji rinka, o ji mūsų šalyje ne itin mėgstama tiek tarp valdininkų, tiek ir viešojoje erdvėje.

Pažymėtina, kad į Šernų miške esančius geologinius išteklius taikosi ir kitas stambus eksploatuotojas - UAB "Gargždų plytų gamykla". Jei atsitiktų taip, kad visuose dabar tik ketinamuose žvalgyti plotuose šios dvi įmonės imtų kasti žvyrą, pasakodami apie dabartinį Šernų mišką jau turėtume sakyti "buvo". Ar tikrai tai pats geriausias iš visų galimų scenarijų Lietuvos miškams?

Šarūnas NAVICKIS