Kompiuterio laidotuvės

Norėdama atikratyti nebeveikiančio kompiuterio, spausdintuvo ir griozdiško monitoriaus, paskambinau tinklalapyje nurodytu mobiliojo ryšio numeriu 8 800 18108. Automatinis atsakiklis nurodė kitą nepigų trumpąjį numerį 1806. Pokalbis buvo įrašytas. Tai gerai, bus įrodymas,
kuo užsiima šios Europos Sąjungos dosniai finansuojamos organizacijos.

Atsiliepusi mergina Ela mandagiai paklausė, kuriame mieste yra mano buitinės technikos atliekos. Tada dar mandagiau paaiškino, kad paslauga mokama, kad jie atvažiuosią iš Vilniaus, o man teksią mokėti po 2 Lt už kilometrą. Taigi atsikratyti prieš 15 metų pirktu kompiuteriu, kurio vertė yra nulinė, kainuos 1280 Lt. Be to, laukti reikėtų keletą dienų. Jokio kito adreso ji negalėjo nurodyti. Įdomu, ar daug atsiras tokių ekologiškai mąstančių entuziastų?

Klausimai mokinukams:

1. 
   
   Jei mokėdami už buitinių atliekų išvežimą mokame už nesuteikiamas paslaugas, kaip vadinamas tokių mokesčių rinkimas?


2. 
   
   Pirkdami naują kompiuterį ar kitą buitinę techniką, nepamirškite į kainą įtraukti jo "laidojimo" išlaidų. Palyginkite šių ritualinių paslaugų kainą su eilinio (t. y. žemiau skurdo ribos gyvenusio) Lietuvos piliečio laidotuvėmis. Kurios brangesnės ir kodėl?


3. 
   
   Apskaičiuokite tokios įmonės pelną masinėse laidotuvėse (pvz. keliose įstaigose nurašomos technikos).


4. 
   
   Kiek Lietuvos gyventojų rūšiuos atliekas esant tokiems buitinių atliekų išvežimo įkainiams?


5. 
   
   Kokiu iš tikrųjų verslu užsiima minėtosios įmonės ir iš ko jos laikosi?

Nusprendusi, kad tokios "laidotuvės" ne mano kišenei, bandžiau atspėti, kaip galėtų vadintis tuo užsiimančios įstaigos, ir netyčia radau KRATC tinklalapį. Paskambinau nurodytu telefonu. Užuot aiškioje vietoje eiliniam vartotojui suprantama kalba nurodę surinkėjų telefonus, darbuotojai ilgai svarstė, abejojo, naršė po įmonės tinklalapį (nors jame informacijos nuorodos "negyvos", užtat girdisi jūros ošimas) ir pagaliau prisipažino, kad esu pirmoji, paskambinusi šiuo klausimu, tad jie bando rasti išeitį. Pagaliau, gerokai papildžiusios mano telefono sąskaitą, dedukcijos metodu abi išmąstėm, kad tai galėtų būti įmonė "Švaros diena". Didžiausiam mano džiaugsmui, pavyko su ja susitarti, o svarbiausia - ten nieko neužsiminė apie mokestį. Kiek kainuotų ant šiukšlių konteinerių užrašyti įmonių, surenkančių nebenaudojamą buitinę techniką, statybų atliekas, telefono numerius?

Ką daro tūkstančiai gyventojų, kurie nežino kur skambinti? Nesunku atspėti: kompiuteriai, televizoriai, grotuvai kartu su maisto atliekomis keliauja į sąvartyną. Tebūnie jiems lengva Lietuvos žemelė, ką gali žinoti, gal išradingi benamiai ras jiems pritaikymą?

D. KISELIŪNAITĖ