Kodėl aš nebalsuosiu

Antrasis bandymas būtų paties politiko įvaizdis. Jį dažniausiai kuria politiko pasamdyti specialistai ir jam kurti svarbi veido išraiška, drabužiai, jau minėtosios nieko nepasakančios, bet efektingos tezės ir t.t. O svarbiausia šioje vietoje yra tai, kad politiko dirbtinai sukurtas įvaizdis ir pats politikas yra dvi skirtingos dalys, mažai kuo susijusios tarpusavyje. (Jei politikai iš tiesų būtų tokie, kaip juos apibūdina jų priešrinkiminiai įvaizdžiai, tai tada turbūt gyventume rojuje).

Mano nuomone viskas čia teisinga. Politikas turi tikslą (laimėti rinkimus) ir jo siekia visomis jam žinomomis priemonėmis. Lygiai taip pat elgiasi kiekvienas iš mūsų bandydamas gauti trokštamą darbo vietą, kai per susitikimą su darbdaviu vaidiname spektaklį "Aš geriausiai tinku šiam darbui". Tad nėra šioje vietoje kuo juos kaltinti. O tai, kad yra žmonių, kurie dėl savo paties tingumo viską, kas jiems sakoma priima už gryną pinigą, net nebandydami pasvarstyti, kiek tai tikra, o kiek ne, yra pačių žmonių problema, kurią, tiesą pasakius, tik jie patys ir gali išspręsti.

Tęsiant mintį apie skirtumus tarp politiko įvaizdžio ir paties politiko, tuoj sužinosite, kodėl aš nebalsuosiu. Nematau jokios prasmės balsuoti už įvaizdį, kuris dingsta tą pačią dieną, kai baigiasi rinkimai. Nes į Seimą pateks ne politiko sukurtas įvaizdis, bet pats politikas, kuris jau nebėra tas šventasis, kokiu jį bandė pavaizduoti jo samdyta specialistų komanda. Aš nekeisiu savo nusistatymo prieš šią apgaulę iki tol, kol priešrinkiminis kandidato įvaizdis nebus susijęs su pačiu kandidatu, t.y. iki tol, kol politikas nepradės atsakyti už pažadus, skelbtus prieš rinkimus. Kaip tai turėtų atrodyti praktiškai?

Jeigu aš dalyvauju kokioje nors atrankoje į darbo vietą, ir jos metu, dėka įvairių sąmoningų manipuliacijų, t.y. bandymų save pateikti kuo geriau, pasirodau geriausiai ir darbdavys mane pasamdo, tai ar tuo viskas baigiasi? Ne, po to kai būsiu priimtas, aš dar turėsiu atlikti tą darbą, apie kurio sugebėjimą jį atlikti aš teigiau per darbuotojų atranką ir kurį užtikrina mano ir darbdavio pasirašyta darbo sutartis. Ir jei aš pažeidžiu kuriuos nors tos sutarties susitarimus, manęs laukia tam tikros sankcijos.

O kaip su Seimu? Čia tu per atranką teigi, kad gali atlikti tokius ir tokius darbus, o kai tave darbdavys (tauta) pasamdo tuos darbus atlikti, tu nesudarinėji sutarčių su įsipareigojimais, apie kuriuos teigei per atranką (rinkimų kampanijos metu). Kitaip sakant, tai kas yra teigiama dirbtinio įvaizdžio prieš rinkimus yra viena, o tai, kas atsitinka po rinkimų, yra jau visai kas kita ir yra mažai kuo susiję su priešrinkiminiais pažadais.

Todėl, kol tokia situacija nepasikeis - aš nebalsuosiu. Bet mano protestas prieš šią situaciją nepasireikš tuo, kad aš rinkimus ignoruosiu. Manau teisinga yra pasielgti taip, kaip viename interviu kalbėjo Andrius Mamontovas, t.y. per rinkimus poziciją išreikšti reikia, bet ją galima išreikšti ne vien balsuojant ar nebalsuojant, bet ir sugadinus balsavimo biuletenį. Kaip tai keičia situaciją? Tarkime, į rinkimus atėjo 50% Lietuvos gyventojų ir, tarkime, kad už partiją X balsavo 32% rinkėjų ir to užteko, kad partija laimėtų rinkimus. Po rinkimų partijos lyderiai teigia, kad juos palaikė trečdalis tautos, bet! Tas trečdalis yra tik iš 50% Lietuvos gyventojų, o ne iš 100%. Tokiu būdu partijos manipuliuoja skaičiais.

Biuletenio sugadinimu taip pat galima išreikšti poziciją, kad visi kandidatai nėra verti valstybės valdymo. Tačiau aš neagituoju nei balsuoti, nei nebalsuosi, nei sugadinti biuletenius. Aš agituoju sąmoningai išreikšti savo poziciją, nepamirštant skirtumo tarp kandidato dirbtinai sukurto įvaizdžio ir paties kandidato "nenešančio" jokių įsipareigojimų už fantastinius priešrinkiminius pažadus. O taip pat eiti išreikšti savo poziciją verčia ir žinojimas, kad yra nemaža dalis žmonių nesugebančiu pamatyti to, kas slypi už agitacinio plakato, ir kad ta nemaža dalis žmonių elgsis taip, kaip tas plakatas juos elgtis moko.

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.