Ko nepasakė Saulius Žukauskas

Jau 20 metų, kai rinkimai į visus valdžios organus tapo opi problema rinkėjams. Daug rašoma, šnekama, diskutuojama, tačiau vis mažiau rinkėjų ateina prie balsavimo urnų.

Tapo jau lyg ir mada kaltinti rinkėjus - tautą - už pasyvumą. Bet mažai kalbama, kodėl rinkėjai tapo pasyvūs. Juk rinkėjai dabar raštingi. Daugelis, o ypač jaunimas, apie ką rašo ir S. Žukauskas, turi vidurinį, specialųjį ar aukštąjį išsilavinimą. Paskelbus Nepriklausomybę 1990 m. prie rinkimų urnų ateidavo daugiau kaip 90 proc. rinkėjų. Tai kas nutiko dabar?

Drįstu teigti, rinkėjų pasyvumą skatina ydingas, netobulas, taisytinas dabartinis rinkimų įstatymas. Yra ir seimūnų, valdininkų, kurie tam pritaria ir siūlo pataisas. Rinkėjams - tautai - yra nepriimtina, kai brukama balsuoti už partinius sąrašus, o ne už pasirinktas asmenybes. O kad rinkėjai turėtų teisę kontroliuoti išrinktuosius, blogai dirbančius ar susikompromitavusius atšaukti, niekas ir girdėti nenori. Liaudiškai kalbant, štai kur šuo pakastas.

Lietuvos Konstitucijos 55 str. įrašyta, kad Seimo nariai renkami tiesioginiu būdu - apie jokius partinius sąrašus nerašoma. Suprantama, tai liečia ir rinkimus į vietos valdžios organus. Yra juk demokratinių valstybių, kur rinkimuose jokių partinių sąrašų nėra. Pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Paskutiniuose rinkimuose šalyje, taip pat ir Klaipėdoje, dalyvavo truputį daugiau kaip trečdalis rinkėjų. Akivaizdu, kad pralaimėjo visos partijos. Ir nereikia, pasak S. Žukausko, plėšyti biuletenių ar įmesti į urną tuščius biuletenius. Eiliniam rinkėjui kelia abejonę, ar galima laikyti rinkimus įvykus, kai nedalyvavo beveik 70 proc. rinkėjų.

Paradoksas: nors nedalyvavo beveik 70 proc. rinkėjų, tačiau išrinktieji ir jų partijų vadai, garsiai pasiskelbę tautos vadais, rėkia, kad turi visos tautos mandatą. Nemalonu klausyti, kaip vyksta įnirtinga kova dėl pelningų postų.

Egzistuojant dabartiniam ydingam rinkimų įstatymui, kai brukama balsuoti už partinius sąrašus, išrenkami ne profesionalai, o dažnai nekompetentingi, bet gerai įsisavinę demagogijos principus ir metodus savanaudžiai valdininkai, besityčiojantys iš rinkėjų, neturintys atsakomybės jausmo. Vaizdžiai apie tai byloja seimūnų Sacharuko ir Karaliaus elgesys.

Todėl nieko nestebina, kad vis dar atsiranda partijų, dygstančių kaip grybai po lietaus. O jų lyderiai pasiskelbia tautos vadais, nes nėra atsakomybės. Tuo labiau, kai dosniai yra finansuojami iš valstybės biudžeto.

Patys sudaro partinius sąrašus, pasiskirsto postus ir patys balsuoja už save. Todėl tauta negali suprasti, kodėl Seimas iki šiol nesugeba, o, tiksliau, nenori priimti įstatymo, kad rinkėjai turėtų teisę miestų ir rajonų merus rinkti tiesiogiai, o reikalui esant, ir atšauktų.

Galimas ir eksperimentas. Paklauskite rinkėjų, ar jie gerai pažįsta, ar buvo susitikę Seimo narį ar kitą renkamą pareigūną. Drįstu teigti, jog 90 proc. atsakymas bus neigiamas.

Manau, jog išeitis yra. Man jau 84 metai. Išgyvenau daug valdžių. Teko dalyvauti ir rinkimų komisijose. Niekas neprieštarauja, jog egzistuotų daugiapartinė sistema. Demokratinėje valstybėje demokratinės partijos tikrai reikalingos. Tačiau rinkimų įstatyme reikalingos šios pataisos:

1. Suteikti rinkėjams teisę balsuoti tik už pasirinktą asmenybę, o ne partijos sąrašą. Rinkėjas balsuoja tik už vieną asmenybę partijos sąraše.

2. Rinkėjams suteikti teisę atšaukti blogai dirbančius arba susikompromitavusius išrinktuosius, remiantis įstatymais, motyvais, neišmokant tūkstantinių išeitinių kompensacijų. Tokiu atveju bus užtikrinta kontrolė ir atsakomybė rinkėjams.

3. Ministrai neturi būti ir Seimo nariais. Ydinga, kai ministrai patys ruošia įstatymo projektus ir patys už juos Seime balsuoja. Taip ir "prastumiami" arba nuperkami Seime tik valdininkams reikalingi įstatymai. Juk buvo Seimo korupcijos skandalas.

4. Seimo narių pakanka ir 91, todėl sumažinimas būtinas.

5. Reikalinga tvarka, kad rinkimuose dalyvautų visi, turintys rinkimų teisę. Gyvename valstybėje - visuomenėje, esame kiekvienas tampriai susiję. Naudojamės teisėmis ir laisvėmis. Todėl nėra ir negali būti teisių be pareigos valstybei. Todėl piktybiškai ar šiaip nedalyvaujantys demokratiniuose rinkimuose turėtų mokėti nustatyto dydžio baudas. Tokia tvarka berods yra demokratinėse valstybėse - Belgijoje, Olandijoje. Ir niekas ten nesako, kad pažeidžiamos pilietinės žmogaus teisės, laisvės.

Manau, kad pataisius rinkimų įstatymą laimėtų daug kas.